Kažkada vaikystėje, kurią leidau jau besibaigiančio sovietmečio laikais, kuomet sviestą sverdavo ir vyniodavo į sviestinį popierių, grietinei į parduotuvę nešdavausi stiklainiuką, populiariausios buvo trys duonos rūšys: Kauno, Palangos ir Forminė, o silkę pardavinėdavo tokiose apvaliose skardinėse, panašiose į tas, kuriose laikomos vaizdo juostos, duonos skyriuje greta riestainių ir bandelių su varške galima buvo rasti sausainių […]
Myliu naktinį Vilnių. Šokoladinę tamsą žaibais skrodžiančius žibintus ir automobilių šviesas, šiltais žiburėliais viliojančius senų namų langus ir jaukias kavinukes, vėlyvuosius praeivius, dailiai apšviestas elegantiškas bažnyčias ir miesto aikštes. Paros metą, pilną paslapties ir mįslių. Sakoma, kad tamsa įkūnija liūdesį. Tačiau argi šokoladinis tortas ar jį puošiantis kakavos debesėlis yra liūdni? :) Saldūs, kartoki – […]
Mane visuomet žavėjo nedidukės parduotuvėlės – krautuvėlės, pasislėpusios siaurose senamiesčio gatvelėse, toli nuo miesto šurmulio, apsigobusios tyla ir ramybe. Tokios, į kurias užėjus netenka stumdytis, o jei ir susidaro eilutė, laukiantieji tokie malonūs, jog per tas kelias ar keliolika minučių spėji susidraugauti. Prieskoniai, arbata, ledai, aliejai, sūriai, malonios smulkmenos… Ten tvyro nenusakoma magija. Ateini, užveri […]
~~~ Taigi, tortas. Niekad nemaniau, kad morkų tortas gali būti toks… na… fantastiškas – lengvai pasakyta. Fantastiškai fantastiškas. Pirmasis, gamintas mano rankomis (pasigyriau :) Su mascrapone glaistu, mmm… ~~~ ~ morkų tortas su mascarpone sūrio glaistu ~ Tortui: 1/2 stiklinės rudojo cukraus 1/2 stiklinės granuliuoto cukraus 220 g nesūraus sviesto 4 kiaušiniai 1 apelsino ir […]
Bustrengo – polentos, obuolių ir razinų pyragas, populiarus San Marine. Kadaise gamintas vien valstiečių, bustrengo ilgainiui tapo visuotinai mėgstamu desertu. Iš polentos saldumynų nėra tekę gaminti, šis pyragas – pirmoji kregždė :) Skonis iš dalies primena anksčiau gamintą jogurtinį manų pyragą, tačiau bustrengo nėra trapus, labiau pudinginis, sotus – gabalėlis jo puikiai užbaigtų vakarienę. ~ […]
Obuolių pyragus galėčiau kepti kasdien. Kuo šis ypatingas? Tuo, kad jis graikiškas ir tuo, kad milopita kepama su cinamonu, gvazdikėliais, kvapiaisiais pipirais ir brendžiu. Nebūtinai visos sudedamosios dalys turi būti naudojamos, tačiau cinamonas ir gvazdikėliai būtini bemaž visose pyrago variacijose. Kas iš to išėjo? Puikumėlis. Lengvas, sodraus skonio pyragas, kurį su mielu noru įrašau greta […]