Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, […]
ir vegetarams
Mintis paversk žodžiais, ir žodžiai taps stebuklais. Tikėk. Mūsų gyvenimas nepriklauso nuo vienos vietos. Arba nuo vieno būsto, ar vieno darbo. Išdrįsk. …nes kiekvienos pėdos turi savo kelią. Atrask. Bandyk vėl. Vėl klysk. Klysk geriau. Bandyk. Pavasariai sugrįžta. Visuomet labai nauji… Nepamiršk. Lietų, gyvenimą, šiltus vakarus, pasakas, draugystę, knygas, jausmus… Skanauk. …kitais metais. Kitą žiemą, […]
kepyklėlė
Visą mėnesį snigo kažkur apie šiaurę, kitoj salos pusėj, vakar šviesa dideliais kąsniais aplankė ir Raudonų autobusų miestą. Užklojo stogus ir kaminus, gatves ir stoteles, paslėpė medžius ir vis dar (vis dar!) žaliuojančius krūmus. Sako, kalėdinės dovanos šiemet vėluos. Jau vėluoja paštas, skrydžiai, klimpsta autobusai, slysčioja ir ledines gatves keiksnoja praeiviai… O man patinka vaikščioti, […]
gardžios dovanos
Su kiekviena diena ir nuplėštu kalendoriaus lapeliu vis labiau pakvimpa cinamonais, karštu vynu ir mieliniais pyragais. Kasdien vis sparčiau artėjančia žiema, šaltu šerkšnu, apgobiančiu gatves, debesis ir blakstienas. Laukimu. Besibaigiančio rudens susipynusios dienos dvelkia ilgesiu – rankų, šilumos, tylaus arbatinuko dūzgimo, ankstyvų rytų krentant snaigėms, atsargiems žingsniams traškant senutėliu parketu. Kvepiant šventėmis. Atsibusti, gulėti užsimerkus, […]
ir vegetarams
Apie nesaldžius prancūziškus (ir visai nesvarbu, kad jie buvo imti gaminti ne prancūzų, o jų kaimynų vokiečių – tiesiog Prancūziją labiau myliu, voilà) pyragus, arba quiche, turbūt nereikia pasakoti. Tobulai universalus patiekalas. Ir pietums, ir vakarienei, ir į gamtą, ir lauktuvių, ir į darbą. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Trapios tešlos dėžutė gali būti pripildoma […]
kepyklėlė
Būna dienų, kai prisijaukini miestą. Imi atpažinti kaimynines gatves, prisiminti artimiausią keliuką į pagrindinę turgaus gatvę, atskaitos tašku pasirinkęs tas skaisčiai raudonas duris lyg iš pasakos Miško gatvelėje. Būna dienų, kai nauji namai tampa savais, kai mažutė virtuvėlė ima kvepėti pyragais ar keptais česnakais, ryžių pudingu ar aromatinga sriuba, o po langais zujančioms voverėms išdalini […]