be miltų

grikių miltų ir migdolų braunis

Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj geriant vyną, juokiantis ir einant namo vis tyliau skambant miestui ir […]

ir vegetarams

pavasariška galetė

Labiau nei Velykų, gimtadienio ir vasaros (būtent tokia tvarka) laukiu žalumos. Gausiai. Žolės, lapų tos tyros ir su nėkuo nesupainiojamos žalios spalvos, rodančios nesumeluotą pavasarį. Todėl ir pyragas žalias. Jo tešlą minkiau neįprastai – su majonezu! Buvau girdėjusi, kad su juo užmaišyti kepiniai ilgiau išlieka švieži, taip greit nedžiūsta. Tinka net sausainiams! Patikrinau – veikia. […]

be miltų

varškės ir manų kruopų pyragas

Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]

kalėdos

šokoladinis {ferrero rocher} tortas

Dešimtmetis žmogaus gyvenime – daug ar mažai? Kai per tą laiką išteki, pakeiti kelis darbus ir profesiją, jaukiniesi svetimą šalį, susilauki vaikų, pakeiti gyvenamąją vietą, prarandi žmones ir atsargiai prisileidi naujų, išleidi knygą ir prisidedi prie dar kelių, po daugelio baimės metų sėdi prie vairo (ir nesupranti, ko iki tol bijojai), iš romantikės virsti lengva […]