Nežinau, ar jums pasitaiko savaičių, slenkančių, rodos, vėžlio žingsniu. Beprotiškai ilgą pirmadienį keičia antra tiek begalinis antradienis ir likusi kompanija, o penktadienis ateina toks laukiamas kaip nežinau net, Kalėdos gal? Atidirbi paskutinę dieną ir, sėdėdamas burzgiančiame autobuse namo, imi svajoti apie ranka pasiekiamus paprastus dalykus: ilgesnį vakarą su knyga, ilgesnį rytą saulei glostant pagalvės kamputį, […]
gardžios dovanos
Iš vaikystės pamenu: skaniausios obuolienės – iš alyvinių obuolių. Mes jas vadinam obuolių košėm, nes močiutė obuolius su cukrumi verda tol, kol jie sukrenta ir beveik nelieka obuolių gabalėlių. Paprasta, bet taip skanu! Su šviežiom bandelėm, dar šiltą – ką tik išvirtą – vėlyvos vasaros rytais kabinti iš stiklainių… Ne mažiau gardi būdavo ir su […]
ir vegetarams
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, miesto vidury garuoja asfaltas, o metro požemiuose rūpestingi balsai iš […]
gardžios dovanos
Žinau, žinau, neįprastas tas uogienės derinys: kai darže auga rabarbarai, gervuogės dar tik ruošiasi žydėti, kai noksta gervuogės, rabarbarų niekur neberasi. Na, išskyrus šaldymo kamerą. Užtat apelsinų pilna kiaurus metus! Uogienė gimė ekspromtu – grįžusi namo, tikrinau šaldymo kameros turinį ir aptikau tiek visokio gėrio! Iš vyšnių kepiau pyragą, dalį gervuogių sunaudojau gamindama tobuluosius ledus, […]
ir vegetarams
Aš labai mėgstu baklažanus. Labiau už labai, tiesą pasakius. Visaip paruoštus: nesaldžiuose pyraguose, prancūziškuose daržovių troškiniuose, bet labiausiai derančius su kvapniu pomidorų padažu ir sūriu sočiuose apkepuose. Juos valgom ir vasarą, tuos sočius daržovių apkepus su baklažanais. Kiaurus metus, tiesą sakant. Parmigiana – mano mėgstamiausias baklažaninis patiekalas, gamintas tiek sykių, jog… Na, žinot, kaip ten […]
gardžios dovanos
Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? Keičiam anakardžiais. Ir draugiškiau kišenei, ir galutinio rezultato negadina. Ir […]