ir kita gyvenimo poezija + proza
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada […]
Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu senamiesčiu. Duonos ir žaidimų buvo paleistas trumpų atostogų – nes kad ir kaip norėtųsi aprėpti viską, […]
Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliui namo ir viskas jau yra gerai, nes kitaip tiesiog negali būti. Plojimais palydimas lengvas lėktuvo ratų čiuožtelėjimas […]
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš […]
Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda […]
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. […]