Šviežios bulvės. Varškės sūris. Žalumynai. Šie trys man – kaip burtažodžiai, atvėrę duris į pavasarį. Sudėti į vieną ir kepti begales kartų. Sudažyti į grietinę ar jogurtą, šilti ar visai atvėsę. Dabar, kai šviežių bulvių turguje siūlo jau beveik kiekvienas prekeivis, o už langų drėgna ir vėsi vasara, jų noriu vėl ir vėl. Krapus keičiu […]
duona
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]
ir vegetarams
Tą dieną namai kvepėjo apelsino žievelėmis. Dubenyje mažais laipteliais kilo žvilgančių vanilinių baltymų pusnys, šiltoje orkaitėje atgimusios lengvais it pienės pūkas morengais. Kepintų riešutų luobelės, patrintos tarp pirštų, virto dulkėmis. Spintelės kamputyje kaip kiniškas žibintas švietė abrikosų uogienės stiklainis. Į tešlą byrėjo traškūs aguonų grūdeliai, o į rikotą – cukraus pudros smiltys. Taip gimė mano […]
ir vegetarams
Gyvenimas yra poezija, radau išvingiuotą negrabia ranka senoje užrašų knygelėje. O poezija − popieriaus lapai, gražiai prirašyti eilutėmis, girdžiu sakant šviesaus atminimo Marcelijų Martinaitį. Poezija − tai visiška vaizduotės laisvė. Improvizacijų šėlsmas ir žaidimas žodžių laipteliais. Ar pastebėjai, kad užrašyti žodžiai gali būti skanūs? Atrodo, skaitai tą pačią eilutę kelissyk iš eilės, pakeli akis, ir […]
desertai
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]
ir vegetarams
Kupinos saujos pavasario. Tokio visokio, su degustacijomis, renginių lankymais, naujomis knygomis, skaniais susitikimais su seniai matytais, su pirmaisiais gimtadieniais ir žingsneliais, imančiais žydėti sodais ir naujais, įdomiais darbais, neišmiegotomis naktimis ir apsivertusiomis dienomis. Karamele ir dar daugiau karamelės. Pamenat irisus? Tuos mažus, kvadratinius dalykėlius, limpančius prie dantų ir tirpstančius burnoje. Arba karvutes. Skaniausias šviežias, kurias […]