Burnoje tirpstantis, trapiais krašteliais ir minkštu viduriuku morenginis, riešutinis debesėlis. Skaniausia jį valgyt šaukšteliu – kabinti tiesiai iš desertinės lėkštės. Kiek vėluoju ją paskelbt: braškių sezonas baigės senokai, o ir pati Pavlova suvalgyta jau kadaise, bet visgi. Puošk ją tokiom uogom, kokių tik turi. Ar net ne uogom – lengvai patroškintomis persikų ar abrikosų skiltelėmis, […]
desertai
Atlingavo liepa. Tokia, kokios ir laukiau: karšta, saulėta, gaivi vakarais, ką tik nulijus, ankstyvais rytais pasidengianti rasa. Beprotiškai galvą susukanti kvapniais liepų žiedais tyliomis dienomis be vėjo. Atostogomis. Neišbrendamomis pievomis. Tingiomis katino dienomis. Kažkur skaičiau, kad ilsėtis – tai nesvarstant priimti visa tai, ką tau siūlo pasaulis. Taškytis vandeniu. Degintis ant lieptelio. Riedėti dviračiais. Eiti […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
desertai
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas. Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių – ar pastebėjai? Ir vakarai […]
desertai
Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda link gruodžio, aš pradedu dienas skaičiuoti atbuline tvarka. 24 dienos […]
desertai
Jis saulėtai geltonas ir saldžiarūgštis. Jo norisi šaukštelio, po to – pusės indelio. Jis nepakartojamas su šviežiomis bandelėmis arba kaip pyragaičių įdaras. Jo visuomet rasi parduotuvėse, tačiau – nepatikėsi – kaip paprasta jį pasigaminti namie! Citrininis kremas arba lemon curd – neabejotinai vienas skaniausių atradimų Londone. Ir, ko gero, vienas tų dalykų, kuriais norisi lepintis-lepintis-lepintis. […]