Mėgaujuosi tyliais priešpiečiais vienatvėje. Su knyga rankose. Puslapiai drugelio sparnais plazda vienas paskui kitą, kol visiškai panyru į Città di Venezia, pasiklystu aklose calle ir, po truputį uosdama lagūnos vandenį, pasiekiu drumzlinus kanalus. …Visai čia pat bažnyčios varpai suskambina penkias ryto. Viename prie kanalo stovinčių ir į campo žiūrinčių namų prasiveria langinės ir suūžia ankstyvasis […]
Gyvenimas su manimi krečia pokštus. Supurto nusistovėjusią kasdienybę, sudrebina požeminiais smūgiais ir stebi atsitraukęs, kaip susitvarkysiu. Aš tvarkausi. Kol kas tvarkausi. Kai jau visai galva susisuka, užsidarau virtuvėje ir kepu pyragus. Būtent saldumynų gaminimas mane veikia itin teigiamai. Namai pakvimpa cinamonu, vanile, kardamonu ar gvazdikėliais, šviežiomis bandelėmis ir sausainiais. Riekė pyrago, žiupsnelis lengvo pudros sniegelio […]
kelionės
~~~ Savaitgalis buvo ne toks kaip visi. Neeilinis jau vien dėl to, kad turėjome nuotykį – išvažiavome lankyti giminių. Vyro giminių. Į Baltarusiją. Susitvarkėme vizas, nusipirkome autobuso bilietus ir į kelią. Kadangi jau ištekėjau, reikia nepasididžiuoti ir su naujai iškeptomis giminėmis susipažinti :) ~~~ ~~~ Kelionė netolima – viso labo keli šimtai kilometrų nuo namų. […]
pasaulio virtuvė
~ tortelli di zucca ~ tešla: 400 g miltų 4 kiaušiniai nubrauktas šaukštelis druskos šaukštas alyvuogių aliejaus įdaras: maždaug 1 kg moliūgo 50 g smulkiai tarkuoto Parmigiano-Reggiano (Džiugo) 1 kiaušinis (nenaudojau) žiupsnelis malto muskato džiupsnelis džiovintų garstyčių druskos šviežiai maltų juodųjų pipirų maltų džiūvėsėlių, jei įdaras būtų per skystas alyvuogių aliejaus ~~~ ~~~ 1. […]
~~~ www.flickr.com Už lango po truputį plinka klevai. Namie šalta. Net katinas pamėgtą vietelę šaltoje vonioje iškeitė į mūsų jaukią lovą – būtinai ant pagalvės ir dar geriau, jei po antklode. Tik ūsai ir uodegos galiukas kyšo. Prabunda, iškiša gaiviai drėgną rausvą nosytę, sumirksi dvispalvėmis akutėmis ir toliau sapnuoja. Turbūt peles. Lėtai slampinėju po namus […]
~~~ Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija. Ruduo ateina ir neatsiklausia, ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir […]