Tabula rasa.
Švarus lapas, kuriame neįspaustas nei vienas žodis, neišlieta nei viena eilutė. Po truputį prisipildantis, raidė po raidės, skiemuo po skiemens, mintis po minties. Pasileidžiantys sakiniais po baltas pievas lyg juodos avys. Kartais triukšmingai, irzliai ir nevaldomai, kartais kukliai, švelniai ir romantiškai. Nelygu diena, nuotaika, įspūdžiai. Kartais įkvėpimas išsivaduoja kaip prastas tualetinis vanduo, kartais lieka gerų kvepalų šleifas. Mūzos neturi tvarkaraščio, jos aplanko tuomet, kai pačios to nori. Atsisėda ant peties ir šnabžda, ir meilikauja, o pirštai vos spėja bėgioti klaviatūra, popieriumi arba telefono mygtukais, žodžiai susivelia, susiraizgo, susispaudžia, dėlioji frazes, nebe sakinius, pamiršti taškus, kablelius ir lietuvybę, nes mūzos nelaukia, jos greitos ir nenuspėjamos, net nepastebėsi, kaip nuskries ir liksi nuleidęs galvą. Šaukštai po pietų, taip sakoma?
~~~
~ Įlieti spalvų, suteikti skonį, padėti nusišypsoti, susimąstyti ar užlieti šilumos banga.~
To siekiu rašydama kiekvieną įžangą. Kartais jos gimsta spontaniškai: geriant arbatą, žiūrint pro langą, nugirdus frazę gatvėje ar filme, perskaičius eilutę knygoje. Kartais pati diena padiktuoja temą. Kartais žodžiai pabyra tarsi akmenukai pajūry, kartais juos tenka žvejoti tinklais. Būna visaip. Atsidarau tuščią kompiuterio lapą, atsiverčiu užrašų knygutę ir žodis po žodžio gimsta vaizdas.
Kartais galvoju, kad gal žemė per greitai sukasi aplink savo ašį, nes, atrodo, žodžiai bėga bėga bėga, mainosi galvoje, o aš toj pačioj vietoj trypčioju, mindžiukuoju, tarsi kažko laukiu, lyg panelė plazdančiomis blakstienomis ir laukimo nurausvintais skruostais, išėjusi į pirmą pasimatymą…
~~~
~~~
O pietums, ar, greičiau, vakarienei mieliems mano skaitytojams – truputis Pietų. Ryškių spalvų, saulės šypsenos, raudonskruosčių pomidorų, pesto žalumos ir sūrio sotumo. Šį sykį – nuo kažkurio krašto palei Viduržemio jūros pakrantes, tebūnie tai bus... jūs ir patys žinot, ką aš myliu :)
~~~
~ vištiena su pesto padažu ir mascarpone sūriu ~
2 vištienos filė gabalėliai
šaukštas žaliojo pesto padažo
šaukštas mascarpone sūrio
(jei abiejų pastarųjų naudosite po kelis šaukštus, kaip kad dariau aš, įdaras bus labiau linkęs išbėgti)
2 šaukštai maltų džiūvėsėlių
3-4 nedideli pomidorai su šakelėmis
saujelė kedro riešutų arba skrudintų saulėgrąžų
4 šaukštai alyvuogių aliejaus
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
1. Orkaitę įkaitink iki 180 laipsnių. Vištienos filė nuplauk, nusausink ir įpjauk skersai – padaryk kišenėlę.
2. Pesto sumaišyk su mascarpone ir, masę padalinęs į dvi dalis, prikimšk vištienos kišenėles.
3. Vištieną sutepk šaukštu alyvuogių aliejaus, pasūdyk ir pabarstyk šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
4. Lėkštėje suberk džiūvėsėlius ir juose atsargiai, kad neiškristų įdaras, apvoliok vištieną.
5. Kepimo indą ištepk šaukštu aliejaus, sudėk vištieną, nuplautus ir nusausintus pomidorus ir apipilk likusiu aliejumi.
6. Kepk apie pusvalandį. Likus maždaug 5 min. iki kepimo pabaigos, apibarstyk kedro riešutais arba saulėgrąžomis.
~~~
Būtinai gaminsiu dar ne sykį. Vištiena pavyko kreminė, sultinga, ideali.
Patiek būtinai šiltą su šviežia šviesia traškia duona. Arba salotomis.
~~~
~~~
Skanaus!
Pagal BBC Good food
