Et, buvę nebuvę, bet ir ligoniams reik pagalbos sveikstant :) Viena tokių – nedidukas saldumynas. Aptikau jo idėją IRRI tinklaraštyje ir… užsikabinau. Gaminamas taip: imamas puodelis, pridedama to, kito bei trečio ir trims minutėms pašaunama į mikrobangę. Viskas :) Suprantu, mikrobangė – joks gėris, tačiau retsykiais pasilepinti aš visai už. Ypač jei namie nieko skanaus […]
Minimalistinę, t.y. be jokių papildomų priedų, tokių kaip bulvės, morkos ar įmantrūs prieskoniai, ir tirštą moliūgų sriubą pamėgau tik nuosavame sode užsiauginusi šių nuotaiką keliančios spalvos vaisių. Šlakelis grietinėlės arba grietinės ją tik dar labiau pagerina. Skanumėlis. ~~~ ~~~ Net ir tokia cinikė sriubų atžvilgiu kaip aš jų naudą supranta tik iš užkampio užklupta nelemto […]
filmai
www.blog.screenweek.it ~~~ Vyras ir moterys. Viename mažame butuke Romos senamiestyje kelias rugpjūčio vidurio dienas ir naktis. Valgo pasta al forno, geria vyną, rūko ir bendrauja. Penkios asmenybės, neįsitenkančios tarp keturių sienų. Kas jie? Jis – Gianni, vidutinio amžiaus viengungis, gyvenantis su labai garbaus amžiaus mama raudonai lakuotais nagais, tobula šukuosena, makiažu ir apranga. Ir pretenzingu […]
desertai
Myliu naktinį Vilnių. Šokoladinę tamsą žaibais skrodžiančius žibintus ir automobilių šviesas, šiltais žiburėliais viliojančius senų namų langus ir jaukias kavinukes, vėlyvuosius praeivius, dailiai apšviestas elegantiškas bažnyčias ir miesto aikštes. Paros metą, pilną paslapties ir mįslių. Sakoma, kad tamsa įkūnija liūdesį. Tačiau argi šokoladinis tortas ar jį puošiantis kakavos debesėlis yra liūdni? :) Saldūs, kartoki – […]
pietūs
Šiandien, bedarydama didžiąją tvarką, supratau, kad gyvenu tarp daiktų. Tiesiogine prasme. Dar pernai jų tiek daug nebuvo. Rūbai, batai, knygos, žvakės, technika, kvepalai, papuošalai, skarelės, rankšluosčiai tiesiog stebuklingai prisidaugino. Atrodytų, neišlaidauju, bet vienas daiktelis, antras, ir nebetelpa į lentynas, užima vietą ir renka dulkes. Ir liūdi nenaudojami, ir bado akis. Nors imk ir daryk aukcioną […]
kepyklėlė
Mane visuomet žavėjo nedidukės parduotuvėlės – krautuvėlės, pasislėpusios siaurose senamiesčio gatvelėse, toli nuo miesto šurmulio, apsigobusios tyla ir ramybe. Tokios, į kurias užėjus netenka stumdytis, o jei ir susidaro eilutė, laukiantieji tokie malonūs, jog per tas kelias ar keliolika minučių spėji susidraugauti. Prieskoniai, arbata, ledai, aliejai, sūriai, malonios smulkmenos… Ten tvyro nenusakoma magija. Ateini, užveri […]