Mano namai kasdien kvepia skirtingai. Pavasarį – po langais žydinčiomis alyvomis, vasarą – gaivaus lietaus nuplauta žaluma. Savaitgaliais – obuolių pyragu arba cukinijų duonele. Smilkalais, žvakėmis arba… jaukumu. Ir šiluma. Svetainėje pamerktomis baltomis frezijomis. Ir ant palangės tarp nuotraukų pasislėpusiais mediniais kvapniais rutuliukais. Kartais iš virtuvės atsklinda cappuccino kvapas, o vonios – anyžių, žibuoklių, vanilės […]
kepyklėlė
Šįryt šventai tikėjau, jog viesulas atneš Merę Popins. Slapta dairiaus, ar neišvysiu kur lieknos skrybėlėtos moteriškės, įsitvėrusios ryškiaspalvį skėtį, skriejančios Vyšnių gatvelės link su mažyčiu lagaminėliu, kupinu paslapčių, žaidimų, stebuklų ir netikėtumų. ~~~ Cukraus pudra iš dangaus užklojo visą miestą. Man taip gražu! Sniegas, pūga, pusnys… Magiška. Šalta, slidu, ne pavasaris, bet vis dėlto magiška. […]
pietūs
Malonu, kad gamini :) ~ greitasis vištienos čili ~ 400 g vištienos filė 4 skiltelės česnako 1 1/4 stiklinės vištienos sultinio skardinė (400 g) konservuotų pomidorų be odelių 2 aitriosios paprikos (čili; man pritrūko aštrumo – teko pridėti kajeno pipirų :) vidutinis svogūnas šaukštelis be kaupo maltos kalendros arba saujelė šviežios 1/4 stiklinės skrudintų žemės […]
desertai
Tiramisù. Klasikinis itališkas desertas, be kurio neįsivaizduojama nei viena šiuolaikinė itališkos virtuvės kulinarijos knyga, nors jo atsiradimo istorija, tiesa, nėra tokia sena – pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1983 m, o pyrago gamybos užuomazgų galima aptikti jau XVII a. ~~~ ~~~ Viena tiramisù kilmės teorijų teigia, jog jį Trevise sukūrė restorano Le Beccherie konditerio krikštaduktė […]
pietūs
Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma. Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą su jos minusais, pirštinėtas rankas slepiu kišenėse, o į ausis […]
Kai miestas brenda į juodą lyg šokolado glaistas naktį, tarsi karoliukais pasipuošusią įžiebtais žibintais, namuose išjungiu šviesas, užžiebiu žvakes ir leidžiu mintims skrieti tolyn. Dėlioju prisiminimų paveikslėlius, atminties užkaboriuose ieškau trūkstamos dėlionės dalies. Ką daryčiau kitaip, ką keisčiau, ko atsisakyčiau ir ką norėčiau pamiršti. Kai kurie prisiminimai, atgimstantys sapnuose, slegia sunkiu nuoskaudos, principų ir išdidumo […]