pasaulio virtuvė

bulvių tortilija su feta ir žolelėmis

Būna vieno puodo patiekalai (karis). Būna – ir vienos kokteilinės (humusas). Arba vienos keptuvės. Tokie man – idealiausi, nes patologiškai nekenčiu plauti indų. Taip taip, turiu indaplovę, vis dėlto yra tų indų, kurių šiuolaikiškai nelabai išplausi, o rankiniu būdu po čiaupo srove… Ir apskritai, kai viskas viename puode / kokteilinėj / keptuvėj, ir greičiau, ir […]

be miltų

varškės ir manų kruopų pyragas

Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]

kalėdos

šokoladinis {ferrero rocher} tortas

Dešimtmetis žmogaus gyvenime – daug ar mažai? Kai per tą laiką išteki, pakeiti kelis darbus ir profesiją, jaukiniesi svetimą šalį, susilauki vaikų, pakeiti gyvenamąją vietą, prarandi žmones ir atsargiai prisileidi naujų, išleidi knygą ir prisidedi prie dar kelių, po daugelio baimės metų sėdi prie vairo (ir nesupranti, ko iki tol bijojai), iš romantikės virsti lengva […]