Močiutė pasakojo, kad jos Mama tarnavo turtinguose namuose. Būdama smalsi, gabi ir kantri, išmoko ruošti stebuklingai skanių patiekalų. Kaimo žmonės šnabždėjos, kad tokios duonos, kokią kepa Juzefa, iškepti daugiau niekas nemoka.
Už lango žydint vasarai, ankštoj virtuvėlėj ruošdama pietus, Močiutė kalbėjo ir kalbėjo. Ir ilgainiui ėmė atrodyti, kad laikas byra atgal, ir aš užuodžiu Promočiutės namų kvapą ir matau miltuotas jos rankas, mėlynes dubenyje ir ant jų žeriamą cukrų. Baltuoja staltiese užtiestas stalas, o kitame trobos gale šurmuliuoja namiškiai. Barška šaukštai, liejas kalbos.
O šeimynai pakilus, ant staltiesės šen bei ten džiūgauja sunkiai išskalbiami mėlynių uogienės lašai. Visai taip, kaip pakilus mums.
Aš tiek mažai žinau apie žmones, kurių bruožai tokie gyvi mano veide. Neišliko nuotraukų – tik prisiminimai prisimenančiųjų lūpose.
Ir receptai. Be kurių vasara netektų dalies žavesio.
~ virtinukai su mėlynėmis ~
virtinukams:
1 1/2 stiklinės miltų
1 kiaušinis
šaukštas aliejaus
žiupsnelis druskos
1/2 stiklinės labai karšto vandens
įdarui:
2 stiklinės mėlynių
4-5 šaukštai cukraus (arba pagal skonį)
Miltus suberk į dubenį, įmušk kiaušinį, supilk aliejų, pasūdyk ir išmaišyk. Supilk karštą vandenį ir iš pradžių tešlą išsuk šaukštu, vėliau išminkyk.
Dubenį pridenk virtuviniu rankšluosčiu ir palik 30 minučių.
Nuplautas mėlynes sumaišyk su cukrumi.
Imk po gabalėlį tešlos, suvoliok rutuliuką, tuomet delnais suplok ir ištampyk į apskritimą.
Labai nenuplonink, nes verdant įdaras gali išbėgti. Dėk po šaukštelį įdaro, tvirtai užspausk kraštelius ir išdėliok į miltais pabarstytą dubenį.
Didesniame puode įkaitink vandenį, lengvai pasūdyk.
Vienu kartu dėk tiek virtinukų, kad jie neliestų vienas kito. Kai iškils į paviršių, pavirk dar 7−8 minutes ir kiaurasamčiu iškelk į dubenį.
Mėlynių uogienei likusias mėlynes su cukrumi suberk į puodą ir pavirk 10 minučių ant vidutinės ugnies, kol uogos sukris. Jei nori, dar šiek tiek pasaldink.
Virtinukus patiek karštus su uogiene ir/arba grietine.
Skanaus!
