puikusis varškės pyragas su mėlynėmis
…jei norite iškepti skanų pyragą, tarp jūsų ir jo turi užsimegzti meilės romanas. Galbūt valandai, kol bus suvalgytas ir nuo lūpų nulaižytas paskutinis trupinėlis, galbūt nakčiai, galbūt Kalėdoms, gimtadieniui, galbūt iki naujo meilės objekto pasirodymo horizonte. Galbūt visam gyvenimui. Tikrai. Nepakaks susirasti recepto, pabėgiojus po krautuvę ir pašnarėjus virtuvėje susirinkti reikiamų produktų ir jų sumesti į vieną krūvą. Su pyragais, kaip ir su meile, reikia elgtis švelniai: išsirinkti receptą ir jį kelis kartus nuglostyti akimis. Lūpomis mėginti pajusti laukiantį skonį, šakute – purumą. Įsitikinti, kad nėra įtartinų ingredientų, galėsiančių suteršti kepėjo reputaciją. Susikelti plaukus, užsijuosti dailiausią prijuostę ir pasiruošti laukiančiam pasimatymui.
Kruopščiai paruoškite pagrindą ir sumaišykite įdarą. Įlašinkite vanilės romantikai ir skoniui, sumalkite riešutus, kaip patalus išpurenkite varškę ir grietinėlę. Nepamirškite cukraus, medaus ar sirupo. Nuplaukite citriną ir išspauskite jos sultis – kepiniuose kaip ir meilėje priešingybės traukia. Užklokite cinamono miltelių egzotika ar šokolado aistra. Įkurkite ugnį ir suteikite spalvą. Įkvėpkite, ragaukite, pamilkite.
…o pirmą ir paskutinį gabalėlį visada pasilikite sau. Skaniam atradimui ir saldžiam prisiminimui.
~ varškės pyragas su mėlynėmis ~
300 g sausainių (naudoja Selgos tirštinto pieno skonio)
apytikriai 1/2 stiklinės migdolų
120 g tirpinto sviesto
Įdarui:
750 g pusriebės varškės
skardinė sutirštinto saldinto pieno (berods, 375 g)
200 ml riebios grietinėlės (naudojau 30 proc.)
šaukštelis malto cinamono
150 g mėlynių
pusė stiklinės vandens
2 šaukštai želatinos
4 šaukštai kokoso drožlių
vienos žaliosios citrinos sultys
truputis vanilės ekstrakto (nebūtina)
Sausainius ir riešutus gerai susmulkink ir sumaišyk su tirpintu sviestu.
24 cm skersmens kepimo formos nuimamais kraštais dugną padenk kepimo popieriumi, sudėk susmulkintų sausainių ir riešutų mišinį. Naudodamas lygų stikliuką arba pirštais suformuok dugną ir kraštelius. Pastatyk į šaldytuvą, kol paruoši įdarą.
Želatiną sumaišyk su vandeniu nedideliame puode ir ištirpink ant mažos ugnies. Supilk žaliosios citrinos sultis ir palik atvėsti.
Grietinėlę su maltu cinamonu (ir vanilės ekstraktu, jei naudosi) išplak iki purumo.
Sumaišyk varškę, sutirštintą pieną, kokoso drožles, įmaišyk ištirpintą želatiną ir išplaktą grietinėlę. Pusę varškės masės supilk ant atvėsusio pyrago pagrindo, išlygink mentele ir suberk pusę mėlynių. Užpilk likusia mase, išlygink, apdenk plėvele, kad pyragas nepritrauktų kvapų, ir palik šaldytuve per naktį atvėsti.
Puošk likusiomis mėlynėmis.
Drėgnas ir sotus, kaip ir dauguma varškės pyragų. Varškę puikiai galima keisti ricotta, o mėlynes – žemuogėmis, braškėmis, labai prinokusiais ir saldžiais serbentais.
Skanaus!
zvejodukra, šildysiu. Ruduo jau visai čia pat, pas mus lietūs prasidėjo ir vis dažniau save pagaunu pyraginės nuotaikos :) Kad tik įkvėpimo būtų, nes, juokinga ir banalu šiek tiek, bet esu priklausoma nuo to (ne)paprasto keturių skiemenų žodelio. Ir baikit, koks aš genijus :)
P.S. pyrago šio gamybą kaip žygdarbį suskaičiau :) Smagiai.
na kiekvienam savo, o ant genijų gi nepykstama :-) kaip ir sakiau, vis traukia užsukt čia, paganyt akis, tikiuosi, kad ir žiemą šildysit ir žadinsit aistrą…sėkmės kūryboje…
p.s. o tortas (jau atleiskit, bet pyragu aš jo nevadinsiu) gavosi tikrai puikus, tik vienoj vietoj kilo problemų, mano želatino kiekis buvo nurodytas ant litro, kadangi čia skysčių buvo mažiau tai dėjau mažiau, ir iš pradžių man tas kremas per skystas atrodė..galvojau, kad man vėl NESIGAVO,o dar turėjau tik silikoninę formą, tai sunkoka buvo ją perkelti į šaldytuvą, bet pasitelkus kūrybiškumą pavyko, nors vėliau landžiodama po kitus blogus, radau panašų receptą ir patarimą, kad prieš pilant masę į torto formą reikia truputį palaikyt šaldytuve, tada su ja lengviau dirbt, tai va, kad darys su silikonu, tai galėtų tuo patarimu pasinaudoti…kad neprilaistyti pusė virtuvės nešant tą grožį į šaldytuvą…o per naktį viska gražiai sutvirtėjo ir skonis gavosi puikus…tiems kas mėgsta ne taip saldžiai gal mažiau pilti kondensuoto pieno, arba daugiau citrinos, o dar geriau daugiau mėlynių :-)
bet tikrai nuostabus skanėstas galite visos drąsiai kurti, nes jei jau man pavyko, tai pavyks bet kuriai, kuri moka truputį daugiau nei išsivirti kiaušinį ;-))
Tiek komplimentų vienoje vietoje – žavinga! :) Žavingas ir jūsų naujasis romanas – drauge džiugu, kad prie jo netiesiogiai prikišau nagus :)
Jūs jau man atleiskit už trumpus komentarus – rašau, kaip ir kalbu, glaustai. Nors temperamento tai jau netrūksta :)
taigi po ilgų dvejonių ir abejonių savo konditeriniais sugebėjimais (paskutinį tortą kepiau prieš 20 metų, kai Kalėdom ruošiausi į „uošviją” ir norėdama padaryti įspūdį…hm…nutariau iškepti tortą su vaisiais…bet kai po 6 valandų praleistų virtuvėje, mano „tortas” vis labiau panašėjo į …..neaiškios formos blyną su per skystu kremu ir jame plaukiojančiais vaisiais, o man norėjos ne didžiuotis savim, o verkti iš nevilties…ir iš padėties išgelbėjo tik mamos kilniaširdiškumas, kuri pasiūlė šiuo mano šedevru „papuošti” savo šventinį stalą, o man vežtis atidavė savo pirktinį tortą (nes tuo laiku, prieš pat šventes tortų parduotuvėse jau nebelikdavo)…grįžus aš neklausiau kaip svečiams patiko mano tortas, bet nuo to laiko jų daugiau nebekepiau….
kol nepamačiau šios mėlyninės pasakos….kuri mane taip suviliojo…kad aš liepusi savo loginiam protui nežaloti mano jautraus ego ir neprikišti man baisių prisiminimų apie mano konditerinius sugebėjimus…nes kitaip pažadėjau su juo susipykti :-) tiesiog nėriau į nuotykį… stačia galva kas bus tas bus….trauka buvo per didelė, kad jai atsispirti…dėl drąsos įsipyliau vyno taurę ir…..užsukau meilės romaną………
….ir noriu prisipažinti…tokio pasitenkinimo senai bejaučiau………………buvo taip paprasta, lengva ir kartu saldu……kad nesinorėjos, kad tai baigtųsi…….tai tetruko tik valandą, bet pralėkė kaip aistringa sekundė, truputį kilo nesklandumu kai mano įkaitintą meilužį reikėjo atšaldyti ir pasirodė, kad tiesa jog silikonas deja ne visada pagerina santykių kokybę….vis tik smulkūs nesusipratimai buvo įveikti…aistra ir meilė nugalėjo……. o kitą rytą po meilės romano nejaučiau jokios gėdos…mano loginis protas tylėjo…širdis daužėsi…kūnas virpėjo jausdamas būsimą saldžią nuodėmę…užsimerkaiu ir pasidaviau…….hm……………ryto kava su nauju meilužiu buvo DIEVIŠKA…..
negaliu susilaikyti nepagyrus. nuostabios nuotraukos! tiegios nuostabios!
duonos ir zaidimu tinklapi netycia uztikau narsant tastespotting.com, kur visi receptai palydimi skaniu nuotrauku. ir si kart nuotrauka demesi patrauke!
dabar jau teks bandyt receptus. ir pirmiausia varskes pyraga!
ojojoj, varva jau seilės ;s deja, dieta…. ;(
Ačiū, merginos :) Mielai pasidalinčiau ne vienu ir net ne dviem gabalėliais – visus pyragus kepu tiems, kuriuos myliu, saugau ir branginu..
Niam niam – jau šį savaitgalį pulsiu ieškoti mėlynių :)
Dieviškas.
Rodos, kad kiekvieną kartą užėjus į šį puslapį, tarsi iš naujo jį atrandi )
Kažin, jei taip su meile gamini ir valgai, galbūt dėl to tau ir svorio nepriauga? ;)
Atrodo nuostabiai, regis, net skonį jaučiu, ir trupinėlius ant lūpų. Ir labai teisinga įžanga, pati teisingiausia – tik su meile gamintas maistas bus skanus, gražus ir laukiamas ant stalo :)
P.S. Žinok, aš tavo veik visus pyragus saugaus. Nu tiesiog. Negaliu atsispirti, kokie jie visi gundantys :))
siandien visa diena svajoju apie nekepta varskes pyraga… jau ir pagrindo recepta su aviziniais dribsniais susiradau :) na bet kas laiko duos? o tavo toks nuostabus atrodo!!!!!!!! please nors gabaleli :)