Turiu ypatingą ryšį su rudeniu. Kasmet vis pasitikrinu, ar tikrai, ar jausmai tokie pat tvirti, ar žvakių neužpūtė vėjas, ar santykiai šen bei ten nepradėjo byrėti kaip smėlinio pyragėlio krašteliai. Ne, viskas lygiai taip pat, kaip ir pernai metais, ir užpernai, ir dar daug metų prieš tai. Dabar geriausia šviesotamsa, giliausi šešėliai, ryškiausiai sužimba spalvos […]
desertai
Kadangi figos pagaliau kainuoja tiek, kiek ir turi kainuoti baigiantis jų sezonui, metas desertui. Nors Yotam Ottolenghi jį vadina klafučiu, man regis, tai nėra visiškai tradicinis kepinys. Pirmiausia dėl to, kad jo tešla ruošiama atskirai plakant kiaušinių trynius ir baltymus, todėl kepinys pavyksta biskvitinis, neįtikėtinai purus. Lyg debesėlis – atsignybtas gabalėlis ima ir ištirpsta burnoje. […]
desertai
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš dviejų dalių: jos pradžios ir pabaigos laukimo. O šįkart dar […]
kalėdos
Viduržiemis kvepia apelsinais. Dabar jie patys skaniausi – sultingiausi ir saldžiausi. Ypač raudonieji, kurių atsiranda tik baigiantis sausiui. Buvau labai pasiilgusi apelsininių natų morkų pyrage. Bet ne tame dideliame ir storame amerikietiškame, padengtame kremu. Subtilus itališkas torta Camilla išpildo visus lūkesčius. Čia puikiai dera morkos, malti migdolai ir apelsinų sultys, o smagiausia, kad pyrago tešlą […]
desertai
Kai kuriuos receptus pasufleruoja… … animaciniai filmai! Vieną savaitgalį vaikai žiūrėjo filmuką apie labai labai didelio amerikietiško šilauogių pyrago gelbėjimo operaciją ir garsiai dūsavo, kad ir patys tokio norėtų – su grotelėmis ir daug uogų, bet gal labiau aviečių. Taip ir padarėm. Pavyko ne toks jau ir didelis, bet tikrai tikrai gausus uogų. Fantastiškai kvapnus, […]
kalėdos
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – pirmąja šalies ponia, Lietuvoje rezidavusių diplomatų įvardyta kaip „geriausiai apie […]