Metai jau beveik buvo. Ir jie buvo visokie – kaip ir priklauso. Ne visai ramūs – tiek jausmų, tiek darbo srityse. Irzlūs, jaudinantys, varantys iš proto, išmušantys iš vėžių, jaukūs, dangiški, karališki, skanūs… Buvo muzikos. Ir juoko. O, taip, daug juoko! Tylių prunkščiojimų ir garsių kvatojimųsi. Tada ašarų. Arba ašarų prieš tai…
Aš nežinau, ar metų riba įpareigoja prisižadėti sau naujais metais būti kitokiam – gal geresniam, gal darbštesniam, o gal kaip tik labiau crazy ir su daugiau laisvamaniško polėkio. Nenoriu žadėti nieko. Tik žinau, kad tie žmonės, kuriuos sutikau šiemet, buvo geriausia, kas man galėjo nutikti. Dovanos, kurių nenoriu grąžinti. Per šiuos metus užaugau. Ir esu šiek tiek kita, nei buvau. Keliai neprivalo išsiskirti – jie gali tiestis vienas greta kito.
Kitąmet gal tik norėčiau daugiau kelionių. Pasiilgau jausmo atrasti ir pažinti. Daugiau laiko geroms knygoms ir puikiam maistui. Naujoms žinioms. Dar norėčiau daugiau vidinės laisvės. Mažiau „ką pasakys kiti“ ir daugiau „koks skirtumas, ką tie kiti pasakys“. Laisvės mąstyti, jausti ir gyventi.
Ir dar. Netikiu atsisveikinimais. Į užsivėrusias duris juk visada galima pabelsti, tiesa?
Laimingų*
R E C E P T A S
2 porcijos
450 ml pieno (plius šiek tiek daugiau)
1 cinamonų lazdelė
1 žvaigždinis anyžius
1/2 tarkuotos apelsino žievelės
2 šaukštai cukraus (arba pagal skonį)
80 g Arborio ryžių
100 g juodojo šokolado (40-50 proc. kakavos)
10 g sviesto
plaktos grietinėlės papuošti
Pieną supilk į puodą storu dugnu.
Sudėk cinamoną ir anyžių, apelsino žievelę, suberk cukrų ir pakaitink, kol užvirs. Sumažink kaitrą, suberk ryžius ir virk nuolat maišydamas apie 30-40 minučių, kol suminkštės ir skystis susigers. Jei ryžiai dar kieti, įpilk daugiau pieno.
Nukelk nuo ugnies.
Šokoladą susmulkink peiliu ir įmaišyk į pudingą kartu su sviestu.
Sudėk į desertines stiklines, palik atvėsti ir papuošk plakta grietinėle.
mano Receptas iš knygos „Šokoladas“
