Kai tądien sulaukiau Dalios laiško su klausimu, ar nenorėčiau paragaut Maroko, patryniau delnais. Jėga! Žinoma, kad norėčiau! Ne, ji manęs nekvietė į kvapą gniaužiančią kelionę po šią spalvingą šalį su Dainiumi ir magelanais, neskyrė pasimatymo marokietiškame restorane ir į svečius nesiūlė atlėkt – Maroko medinos, prieskonių turgų aromatai mano namuos turėjo apsigyvent ras el hanout, harissa, za’atar ir sumac pavidalais.
Ir apsigyveno – įsitaisė virtuvės lentynose ilgam. Išmėginau daug ką per tas kelias savaites. Ir labiausiai įsimylėjau sumac (rūgštoką ir aštroką žagrenį) bei za’atar. Štai ras el hanout, kaip ir priklauso vadinamam „tuo, kuris yra viršutinėje krautuvės lentynoje“ (suprask – brangiausias prieskonis, kartais susidedantis ir iš 100 kitų prieskonių!), pasirodė itin kaprizingas: į kriauklę lėkė bandymas juo gardint moliūgų ir pomidorų sriubą (nerekomenduoju), bet štai maltos mėsos pyragaičiai su juo buvo puikūs (greitai suvalgyti, o darsyk gamint – per ilga pasaka). Za’atar kvepia žolelėmis – čiobreliais, raudonėliais, mairūnais – turbūt dėl to mano uoslei ir skonio receptoriams jis buvo toks savas. Visgi perlinių kruopų ir avinžirnių salotos buvo išties skanios, tačiau ne tiek, kad atsidurtų bloge. Štai sumac pasitarnavo ir gardinant kepintus spagečius, ir greituoju būdu užkandant tuno aliejuje; juo ir za’atar nubarsčiau ką tik iš keptuvės išbertus kukurūzų spragėsius – puikus dalykas! Labai siūlau. Tik berti ne išsyk abu, o atskirai sumaišyti su druska ir trupučiu harissos. Pastaroji – itin aštri. Dideliais kiekiais nerekomenduojama, bet šaltais vakarais žiupsnis kitas į ruošiamus pietus tikrai sušildys.
Ir dar kartą apie charakteringąjį ras el hanout. Puikiausiai jis atsiskleidė mėsiškuose patiekaluose: itin skaniai – maltoje jautienoje, ne mažiau gerai – vištienoje. Švelniuose vegetariškuose troškiniuose arba sriubose jo nebenaudočiau. Harissa puiki visur – naudoju jau seniai, jos milteliais vietoj aitriosios paprikos galima ir pyragą gardint.
O šią sočią ir kvapnią sriubą tikrai gaminsiu dar nesyk. Maltinukus, jei sriubos tądien visai nesinori, puikiausiai galima ruošt didesnius, kept keptuvėj ir patiekt kaip pagrindinį patiekalą, o kuskusą sriuboje keisti smulkiais makaronais.
~ vištienos maltinukų sriuba su kuskusu, ras el hanout ir harissa ~
maltinukams:
400 g maltos vištienos
3/4 stiklinės maltų džiūvėsėlių
2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų
kelios smulkintos šviežių petražolių šakelės
2 išspaustos česnako skiltelės
šaukštelis ras el hanout
1/4 šaukštelio maltos harissos
kiaušinis
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
sriubai:
1 poras
3 česnako skiltelės
po 2 vidutines morkas ir bulves
1 1/2 l daržovių arba vištienos sultinio
1/2 stiklinės kuskuso
100 g šviežių špinatų
Maltinukams skirtus ingredientus sudėk į dubenį, pagardink druska, pipirais ir išminkyk. Suformuok nedidelius apvalius maltinukus. Keptuvėje įkaitink kelis šaukštus aliejaus ir apkepk juos iš abiejų pusių po kelias minutes.
Puode nesvylančiu dugnu įkaitink kelis šaukštus alyvuogių aliejaus. Sudėk griežinėliais supjaustytus porus ir susmulkintas česnako skilteles. Pakepink ant vidutinės ugnies, kol porai ims minkštėti.
Sudėk supjaustytas morkas ir pakepk dar kelias minutes. Sudėk supjaustytas bulves, užpilk sultiniu ir leisk užvirti.
Užvirus sultiniui, sudėk maltinukus ir sriubą virk apie 15 minučių, kol morkos suminkštės, o maltinukai išvirs.
Suberk kuskusą, sudėk špinatų lapus, puodą pridenk dangčiu ir nukelk nuo ugnies. Palauk kelias minutes, kol kuskusas išvirs, o špintų lapai sukris.
Sriubą patiek karštą.
Skanaus!
Šaltinis: Bon appetit, April 2012
