švilpikai

Dalis receptų į mano blogą patenka iš neišsemiamų interneto gėrybių šaltinių – kasryt dieną pradedu ir kas vakarą užbaigiu puodeliu arbatos ir prenumeruojamų maisto blogų sklaidymu (jų gerokai virš šimto ir kasdien vis daugėja!). Kita dalis – iš skanių knygų ir žurnalų kalno, kulinarinių ir nebūtinai; tokių, kuriose perskaitytas vienas kvapnus sakinys neduoda ramybės ir pastūmėja į virtuvę.

Likusius pakužda atmintis. Vaikystės pietūs, mamos ir močiutės ruošiami patiekalai, maistas, kvepiantis namais, ilgesiu, ilgom vakarienėm ir nepaprastu paprastumu. Vienas tokių patiekalų – švilpikai. Tik ne iš mano vaikystės namų jie atėję – iš mano žmogaus. Ačiū jam, kad išmokė juos iškepti tokius, kokius ruošdavo jo mama. Kvapnius, minkštučius it kąsnelio dydžio nesaldžios bandelės. Keistas dalykas – iki tol net ragavusi jų nebuvau!

Svilpikai

~ švilpikai ~

1 kg bulvių

1 didelis kiaušinis

200 ml miltų

(šaukštas bulvių krakmolo)

druskos

šalavijų lapelių

sviesto

šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nenuskustas bulves sudėk į puodą ir išvirk. Palik atvėsti, nulupk ir sugrūsk.

SvilpikaiĮmušk kiaušinį, pasūdyk ir išsuk mediniu šaukštu. Įdėk miltų ir išminkyk tešlą. Miltų kilogramui bulvių paprastai naudoju 200-300 ml – kuo bulvės miltingesnės, krakmolingesnės, tuo jų mažiau reikia, su tešla paprasta dirbti. Anglijoje vis pataikau nusipirkti vandeningų, tad kaskart tenka ieškoti aukso vidurio: kai miltų per daug, švilpikai pavyksta kietesni, o mums skanesni minkštesni. Tad ir tešlą užminkau minkštą, šiek tiek limpančią prie rankų ir, jei nepamirštu, įberiu šaukštą krakmolo. Lietuviškoms bulvėms jo nedėčiau :) Papildomai miltų naudoju formuodama švilpikus: pabarstau jų ant darbastalio arba medinės lentelės, atgnybiu gabalėlį tešlos ir jį iškočioju delnais į volelį, suploju jo viršų ir aštriu peiliu įstrižai supjaustau nedideliais gabalėliais.

Švilpikus kepu dviems būdais – keptuvėje arba orkaitėje. Keptuvėje užtrunka ilgiau ir švilpikai būna riebesni, orkaitėje – greičiau, bet pavyksta sausi :)

Jei kepu keptuvėje, ant vidutinio karštumo ugnies įkaitinu šiek tiek aliejaus, sudedu švilpikus ir apkepu po kelias minutes iš abiejų pusių. Iškepusius nusausinu ant popierinių rankšluosčių, sudedu į puodą, pabarstau trupučiu druskos, pipirų ir pastatau šiltai arba ant gretimos kaitlentės, arba į šiltą orkaitę.

Jei kepu orkaitėje, ją įkaitinu iki 170-180 laipsnių, kepimo skardą pabarstau miltais, sudedu švilpikus ir pašaunu maždaug dešimčiai minučių – tiek laiko pakanka, kad jie šiek tiek pakiltų ir apkeptų viena pusė. Apverčiu ir kepu dar tiek pat.

Padažui keptuvėje ištirpinu kelis šaukštus sviesto (pamėgom ghee – Londone jo pasirinkimas išties gausus), jame pakepinu susmulkintus šalavijų lapelius, paskaninu pipirais ir užpilu švilpikus.

Kiek valgytojų, tiek ir būdų valgyti. Mano žmogus valgo tik su grietine, kiti – su pertrinta su grietine varške, treti su grybų padažu. Apie pastarąjį svajoju jau labai seniai – siaubas, kaip noriu šviežių miško grybų!

Skanaus!

P.S. Bulves patogiausia išsivirti iš vakaro – kitą dieną beliks tik nulupti ir sugrūsti.

10 Comments

Add Yours
  1. 1
    Rennie

    Koks skanumynas :) mano vaikystėje juos močiutė apkepdavo keptuvėje, o paskui apipylusi sviestu dar įkišdavo į pečių, kad išsipūstų, skaniausi man jie su grietine.

  2. 3
    Jurgita

    Marta, aš visad atvira pasiūlymams :) O darbas lygu pomėgis kartais atrodo gryna utopija..
    Man taip pat patinka daug skirtingų lėkščių :) Tik tiek, kad jos tampa dar vertingesnės – sudužo ir nebėr, tad saugau kaip savo akį ir ne kiekvienam iš kai kurių valgyt leidžiu :)

    Indre, o, dar vienas variantas! Smagiai :)

  3. 4
    Indrė

    Ir mano vaikystėje jie buvo – iš nuo pietų likusių bulvių, bet visad kočiojami ir spaudžiami apvalia stikline :)

  4. 5
    marrti

    Siūlyčiau pasidomėti ir galbūt kažkur atrastum darbą, kuris būtų ir pomėgis. Nes akį nuotraukoms turi :) ir daug gražių lėkščių dar pas tave. Man namie priimtiniau daug skirtingų gražių lėkščių, o ne vienas ar du servizai. :)

  5. 6
    Jurgita

    Jurgita, mano namuos nieko panašaus niekad negamindavo, todėl, kai vyras užsiminė apie kažkokius švilpikus, net nenutuokiau, kas tai per daiktas :) Pasirodo, labai gi skanus! O virti turbūt primintų itališkus gnocchi :)
    Džiovintus grybus irgi mėgstu. Dėl jų su silke per Kūčias su broliu visad pešamės :)
    Šviežių pernai mačiau vienam labai jau tokiam posh turgely, bet taip ir praėjau. Po to gailėjaus, et :)

    Maisto Diletante, man dažniausiai skanesni iš keptuvės :) Orkaitėj pasitaiko, kad laiką pražiūriu, sudžiūsta, tuomet jau tik padažas gelbsti :)

    Kristina, skanaus :)

    Marta, tai bent komplimentas! Ačiū labai :) Bet ne, tikrai nedirbu, nors visai smagu būt’ :)

  6. 7
    marrti

    Vis žiūriu ir žiūriu į tavo nuotraukas ir man iškilo klausimas – galbūt sukiesi, dirbi kažką su maistu ir fotografija? Nes jos kokybiškos ir vertos žurnalų puslapių :)

  7. 10
    Jurgita

    Ačiū, už „lašelį“ vaikystės, mano vaikystės maistas, tik mama kartais juos tik virdavo (minkštučiai labai išeidavo), bet čia kaip kam.
    Beje, aš grybus džiovinu, tuomet galiu vežtis, kad ir į pasaulio kraštą. Tiesa, niekas nesutiks, kad jie bent kiek primena šviežių skonį, bet ir tokie skanūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *