kreminė cukinijų ir miežinių kruopų sriuba

Mes truputį taupom. Rimtiems dalykams. Labai labai rimtiems. Ne suknelei, ne indaplovei, ne lovai ir net ne naujam automobiliui. Visa tai menkniekiai palyginus su tuo, kam mes taupom. Štai. Ir taupydami gaminat sūrio bei marcipanų pyragus, tarsteli pastabus skaitytojas. Gaminam. Nes yra progų. O progos nepaklūsta taupymui.

Teisybės dėlei, DŽ gimė taip pat taupumo sumetimais. Nepasakojau? Papasakosiu. Vieną šaltą šaltos žiemos dieną, o gal tai buvo rytas, aišku tik viena, kad tikrai po Kalėdų, į mano rankas pakliuvo knyga. Ne, ne taip. Ne knyga, o Knyga. Taigi. Oranžiniu viršeliu ir maždaug trijų šimtų dvidešimt kelių puslapių. Bet pala. Dar prieš tai buvo kita istorija. Vieną dieną (šį kartą tai buvo greičiausiai vakaras) ir tikrai prieš Kalėdas, susėdom su Juo ant minkštasuolio ir išsikalbėjom. Apie meilę, apie santykius, apie rutiną. Už lango snigo gniūžtėmis, o mes kalbėjomės. Apie tai, kuo šeriam katiną, kas ir kodėl neplauna indų, kas atsakingas už skaitiklių parodymų nurašymą ir batų koridoriuje surikiavimą. Užbaigėm piniginiais reikalais. Paskleidę ant atseit persiško kilimo kelių mėnesių čekius, skaičiavom. Kol suskaičiavom, kad vien maistui kasdien išleidžiam visai neelegantiškas sumas. Ir išsiskirstėm po kambarius. Svarstėm. Tada Jis (sukčius, oi) tarė: taupom ir gaminam namie, ką? Gaminam, pagavot? Potekstė rėkavo ką kita, na bet aš žmogus sukalbamas (aš tikrai taip pasakiau?). Visiems gi pasitaiko. Taigi: sekmadieniais apsiperkam, savaitės bėgyje šaldytuvą papildom tik būtiniausiais dalykais. Aha, ir prieš tai dar susidarom meniu. Savaitės, žinoma. Jau girdžiu skaitytoją žiovaujant: o kur improvizacija, kur gyvenimo poezija ir netikėtumai, kas per sausa pragmatika? Kur kur. Imsiu dabar ir atskleisiu.

Grįžtam prie Knygos. Tam, kad gaminti ir taupyti būtų įdomiau (jei taupyti apskritai gali būti įdomu), radosi mintis kurti tinklaraštį. Perskaičius knygą. Apie itališką virtuvę, žinoma. Ir atkasus interneto platybėse kelis maisto tinklaraščius. Negi ir aš taip negalėčiau, – sudūzgė Mintis Pagyrūnė.

Taip pasitaupydami ir gyvenam. Visai smagiai, žinokit. Ir gaminti, pasirodo, visai nenuobodu tampa. Nes gaminti yra skanu, o skaniai gaminti – va, kur menas.

~~~

~ kreminė cukinijų ir miežinių kruopų sriuba ~cukiniju mieziniu kruopu sriuba

1 l daržovių sultinio

500 g cukinijų

vidutinis svogūnas

alyvuogių aliejaus

šaukštelis džiovintų raudonėlių

stiklinė miežinių kruopų

šaukštelis sviesto

100 ml grietinėlės (naudojau liesą, kavai)

pusė citrinos

druskos, jei prireiktų

Pirmiausia reikėtų išvirti miežinių kruopų košę. Tai daroma taip: į puodą supilamos 2 1/2 stiklinės vandens. Vanduo užverdamas, pasūdomas ir supilama stiklinė miežinių kruopų. Įmetama sviesto ir verdama, kassyk pamaišant, maždaug dešimt minučių arba kol sutirštėja (nors ant pakučio siūlo virti visas dvidešimt). Nuėmus nuo ugnies, puodą reikėtų pridengti dangčiu, kad dar keliolika minučių, kol bus gaminama sriuba, pabrinktų.

Moliniame puode – platesniame ir aukštesniame, įkaitinamas aliejus. Sudedami griežinėliais pjaustytas svogūnas ir kubeliais pjaustytos nuluptos cukinijos. Sėklas, jei jos minkštos, palieku. Tos kietos tai neskanios. Suberiami džiovinti raudonėliai, paimamas medinis šaukštas ir penkias minutes daržovės kepinamos pamaišant.

~~~

Tuomet daržovės užpilamos karštu sultiniu ir atidengtame puode verdamos 20 min.

Nuimtos nuo ugnies, daržovės pertrinamos iki košelės, puodas grąžinamas ant silpnos ugnies. Kruopščiai, kad nesusidarytų gumuliukai, įmaišoma miežinių kruopų košė ir paragaujama: jei mažoka druskos, pasūdoma. Tiesa, recepte siūloma įberti šiek tiek cukraus, bet patarimu nepasinaudojau.

Sriubą išpilsčius į lėkštes, įvarvinami keli lašai citrinos sulčių ir įpilami keli šaukštai grietinėlės.

Na labai skanu. Ne per tiršta, sakyčiau, subalansuota vaikams (nes kramtyt nereikia), senjorams (nes kramtyt nereikia) ir tiems, kurie taupo, sriuba. Dietos fanams tai ne, nes grietinėlė šitoj sriuboj būtina. Citrinos galima ir visai nenaudot, bet ji tokios uch rūgštelės suteikia! Tik nevarvinkit citrinos ir nepilkit grietinėlės į visą puodą – paminėsit mano žodį, surūgs per naktį.

Skanaus!

Šaltinis: Lucullian delights

11 Comments

Add Yours
  1. 4
    duonosirzaidimu

    Insolente, būtent :) Aš, būdama studentė, mokėjau n variantų paruošti bulves, makaronus ir ryžius :) Bet čia mano žinios ir baigdavos. Kartais galvoju: kodėl anksčiau nesidomėjau kulinarijos pasauliu, a? :) Ai, buvau nepiniginga studentė, gal dėl to :))

    igne, mes gyvenam taip pat jau porą metų. Be galo patogu ir tikrai nekenkia vaizduotei. Ir šiaip – anksčiau tikrai erzindavo mintis, kad po darbo reikia skuosti į parduotuvę, nes alkanu pilvu prisipirkdavau niekalų :)
    Cukinijų-bombų ir aš turiu. Tik tokių ir turiu, tiesą sakant :) Jų žievelę visad lupu bet ką gamindama – kažkokia kieta, fuj.

    Citrina ir bulve, ačiū (ne į temą: smarkiai patinka tavo nikas/tinklapio pavadinimas, visad nusišypsau. Tiesiai į dešimtuką :))

    Ineta, kol kas nepasakosiu :) Gal vėliau, kai… Na, pavyks :)
    Už sriubą tai ačiū. Ji dar ir skani, nemeluoju :)

    Vilma, kur gavai? :)) Šis dar maniškio bernautinis, hahaha :))
    Bet tai koks siaubas… Jej. Ožka, nu :))) Aš anksčiau taip irgi sakiau, o, patikėk, ožka esu ne mažesnė :)) Bet tai nereiškia, kad gaminu kasdien. Kai kuriom dienom aš tingiu ir taškas. Taip ir įrašau į meniu: trečiadienis. tingėsiu. sumuštinius tepa vyras :))

    Asta, tai jau pasikalbėk :) Mane įkalbėjo ir trina rankas, hehe :)) Dėkinga jam, antraip jokio tinklaraščio tikrai nebūtų, faktas. Ir už P.S. ačiū. Tu visad moki parašyt… na va taip, paprastai ir šiltai :)

    Laura, aš kolekcionuoju stalus, nesakiau? :)) Mūsų visi namai stalais užstatyti. Turim šiokių dienų stalą ir savaitgalio stalą. Dar svečių stalą ir staliuką katinui. O ką, mes gi taupom stalams, cha :))

  2. 5
    Laura

    ne į maisto temą: jūs vis perdažot tą stalą ar čia vis kitas? :)

    į taupymo temą: pirksit butą ar vaiką? :)

    į maisto temą: sriuba tai tikra įdomybė :)

  3. 6
    Asta

    Gerai. Gerai, kad perskaičiau, kad įkvėpimas atsiras. Mums reikia taupyti (kažkam nepatinka, kai taip sakau, bet kas tiesa, tas ne melas). O bet tačiau – kaip? :o Aš irgi bandžiau skaičiuoti, pamačiau kosminius skaičius ir… mečiau šitą reikalą. Nuvažiavau į prekybcentrį ir nusipirkau mascarponės. Bet tas savaitės valgiaraščio planavimas… gerai, nors už lango nesninga gniūžtėm, gal aš pamėginsiu? Pasikalbėti :)

    Ačiū :))

    P.S. Gerai, kad jūs tada pasikalbėjot. Gerai, kad artadai Knygą. Gerai, kad pas tave gyveno tada Mintis Pagyrūnė. Oi, kaip labai gerai, kad turim duonos ir žaidimų :)))

  4. 7
    Vilma

    Galima ne į temą?.. Rankšluostis kaip mano. :)

    O dėl taupymo – aš esu į rėmus netelpanti ožka, nes jei susidarau meniu, garantuotai jo nesilaikysiu. Man geriau nieko neplanuoti ir nieko nepirkti, tada pasidarau vakarienei sumuštinį arba varškėtukų išsiverdu ir ramu. Taip ir sutaupau. Kai šaldytuvas pilnas, man „užlūžta“ fantazija ir viskas sugenda. Žinau… Baisu! Nereikėjo man prisipažinti… :)

  5. 10
    ignė

    Taupyti iš tiesų yra gerai. Ir tikrai atsiveria plačios vaizduotės ribos. Mes visada taip gyvenom: savaitinis apsipirkimas, savaitės meniu… Ir kartais kokie nukrypimai, jei sulaukiam svečių ar topteli kokia idėja. Labai patogu ir praktiška :) Linkiu sėkmingai pasiekti tai, dėl ko stengiatės. O sriubą tai jau pasižymėjau – turiu tokią cukiniją-bombą iš tėvų parsivežusi, tad reikia 101 būdo jai sunaudoti..

  6. 11
    Insolente.

    Man patinka taupyti. Ok, aš – studentė Lietuvoje, aš privalau taupyti. Ir taip, tas tiesa, improvizacijoms maisto tema tai nė kiek netrukdo. Dargi, sakyčiau, kiek pažadina vaizduotę – šimtas ir dar dvidešimt būdų paruošti kruopas/makaronus/kaiušinius, pvz. Bandysim.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *