Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. O dabar, kai drėgną ir beveik britišką žiemą keičia už […]
Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? Tarsi valgytum bulvę ar virtas pupas, burbtelėjo vienas draugas. O […]
Makaronai! Galėčiau juos valgyt turbūt kasdien kiaurus metus. Įvairiai paruoštus, šviežius ar džiovintus, pusryčiams ar vakarienei. Tiesą sakant, pastaruoju metu spagečiai – manasis fast food’as. Jei turiu ūpo ir laiko, pasigaminu padažą arba ruošiu pasta aglio e olio. Jei ne, išsiverčiu su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir dosniai užtarkuoju sūrio. Conchiglioni – tai tokios smagios didelės […]
Apskrudę, švelniai sūrūs baklažanų gabalėliai – privalai save tramdyti, kad nesuvalgytum vos ištrauktų iš orkaitės -, įmaišyti į gardų pomidorų padažą ir pagardinti kvapniais bazilikais bei raudonėliais. Makaronai, susluoksniuoti su mocarela ir užbarstyti kietuoju sūriu. Virtuvė, vėl tapusi jaukiausia ir kvapniausia namų erdve… Esama patiekalų, kuriuos esi ruošęs tiek sykių, jog jau nebeprireikia svarstyklių ir […]
Smagu sugrįžti naujais metais po beveik mėnesio tylos :) Ir grįžti su kiek kitokiu patiekalu, ne visai būdingu Duonai ir žaidimams. Apie Tailando virtuvę šiek tiek sužinojau gyvendama Londone – populiari ji ten, ypač mėgstami visokie žalieji kariai, daržovių suktinukai ir patiekalai su noodles – ryžių arba įprastų kvietinių miltų makaronais. Vertinamas švelnus kokosų pienas, […]
Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, siūlyte siūlė tvirčiau susipainiot megztuke ir šlietis arčiau savo žmogaus. […]