Kai visas Londonas ruošėsi oranžinei šventei ir skaptavo moliūgus, mes juos ridenom namo gerokai skanesniems tikslams – sriuboms, troškiniams, uogienėms, pastai ir saldumynams ruošti. Šokoladainis (brownie) su moliūgine sūrio (cheesecake) kepure – du skanumynai viename. Sūrpyragio dalis švelniai kreminė, gausi prieskonių ir tirpstanti burnoje. Šokoladainis – kartokas, stiprus ir su charakteriu, ypač jei įvarvinsi truputį […]
kepyklėlė
Vakarais nedegam šviesų. Atitraukiam užuolaidas žibintams, lietaus lašams, auksiniam lapams, žvaigždėms ir mėnuliui, užsikaičiam didelį virdulį imbierinės arbatos ir išsitraukiam languotą pledą. Sukrentam į lovą, apsikaišom pagalvėm ir plepam, klausomės Ninos Simon, žiūrim smagius prancūziškus filmus apie Juos ir Jas, ir meilę, žinoma. Trupinam pyrago riekes ir nudažom lūpų kampučius paskutinėm gervuogėm iš sodo. Nes […]
kepyklėlė
Kai prieš kelias dienas niekaip negalėjau prisiminti, kaip sudėliotas mano tinklaraštis, žvilgtelėjau į paskutinio įrašo datą – beveik mėnuo! Mėnuo tylos, neatsakytų komentarų. Mėnesį fotoaparatas dulkėjo stalčiuje. Mėnesį gyvenau aukštyn kojomis, lėktuvuose, virš debesų, kitomis mintimis. Buvau rudenėjančiame Vilniuje – pirmąsyk po kelerių metų. Namuos. Neplanuotai. Jaukiai ir šiltai. Ten medžiai jau dėvi spalvingas kepures, […]
kepyklėlė
Labai šokoladinis ir labai kaloringas. Nubarstytas karstelėjusiomis kakavos dulkelėmis, trapia išore, švelniu, minkštu ir sodriu viduriuku. Mano žmogus sakė, kad ir labai skanus. Seniai jam buvau pažadėjusi, ilgai rinkausi receptą, ir štai. Šokoladinius kepinius man sunku vertinti, įveikiau vos pusę kvadratėlio, tad pasikliaunu jo nuomone. Žinau tik viena – namai šeštadienio rytą kvepėjo stebuklingai. ~ […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
kepyklėlė
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o […]