Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, siūlyte siūlė tvirčiau susipainiot megztuke ir šlietis arčiau savo žmogaus. […]
ir vegetarams
Nauja mėgstamiausia sriuba mūsų virtuvėje. Na, negaliu sakyt, kad visiškai visiškai nauja ir nėsyk neragauta. Labai panašią kiekvieną vasarą iš šviežių daržovių verda ir mama, ir močiutė. Tik įdeda ir dar šio bei to – iš tikrųjų nė nežinau, ko, gal daug daug meilės, bet jų sriuba visuomet pavyksta dieviška. Ši – labai panaši, tokia […]
ir vegetarams
Šiokiadienių rytai dažnai skubūs ir besiverčiantys per galvas. Rimtais veidais, nuspalvintomis blakstienomis ir išlygintais sijonais. Savaitgalių rytai – kitokie. Labiau atsipūtę, kažkur pametę kaklaraiščius ir vieną šlepetę, prasegę viršutinę (naktinių) marškinių sagutę ar dvi, kartais susiglamžę, dažniausiai susivėlę, besišypsantys mielais užmiegotais veidukais. Tokiems rytams ir skirti šie sumuštiniai – kai nebijai smagaus česnako kvapo, kai […]
ir vegetarams
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedėjusi duona, vanduo ir svogūnai. Ir tik vėliau, bėgant metams, sriuba buvo papildyta pomidorais, salierais ir kiaušiniais. Sultinio šiai sriubai papildomai naudoti nereikia – jo pasigaminsite patys pakepinę alyvuogių aliejuje, […]
ir vegetarams
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. Paraštes nusėju marginalijomis ir gyvenu kitų gyvenimus, vaikštau kitų numintais […]
kepyklėlė
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, miesto vidury garuoja asfaltas, o metro požemiuose rūpestingi balsai iš […]