– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai tampa energija, maistas – tik dar vienu punktu dienos sąraše. […]
maisto fotografija
Nors gamta dar miega, pasąmoningai jaučiu pavasarį. Todėl ir pabėgimai į virtuvę pamažėle virsta ne norėčiau ko nors sotaus, o kaip pasiilgau salotų! Lengvo, traškaus, žvalinančio maisto, kuriame dera tai, ką labai mėgstu – burata, apelsinai ir riešutai. Egiptietišką duką (dukkah) prisiminiau vartydama knygą apie Viduržemio jūros regiono virtuvę. Juk tikrai, toptelėjo, keptuvėje pakepinti lazdynų […]
kaip pas mamą
Sunku įsivaizduoti tradicinius sekmadienio arba šventinius pietus be gardaus kepsnio kvapo, kutenančio nosį ir kviečiančio skubėti prie stalo. Šis vištienos kepsnys primena vaikystėje daugelio taip mėgtą netikrą zuikį. Paruošiamas lygiai taip pat paprastai, tik pagardintas žaliomis pistacijų akutėmis, kvapniais rozmarinais ir trupučiu brendžio, jei tik bus skirtas suaugusiems valgytojams. Kepsnio slaptasis ingredientas − šaltai rūkytos […]
be miltų
Kasdien šylančios dienos, pirmosios snieguolės ir besipučiantys alyvų pumpurai, ryškus dangaus mėlis – pavasario žingsniai greiti. Ilgai lauktas ir atnešęs pokyčių, ilgai burtas ir išburtas – šis pavasaris ypatingas. O mintyse vis sukas eilutės: saulė kyla staiga/ spinduliai lūžinėdami/ kliūva už stogo turėklų/ viskas truputėlį gražiau/ negu iš tikrųjų/ bet iš tikrųjų/ viskas dar truputėlį […]
Uncategorized
Mėgstu analizuoti. Įvykius, santykius, žmones. Kapstytis jausmuose ir poelgiuose. Svarstyti ir persvarstyti. O metų pabaiga – būtent tas laikas, kai verta sustoti ir atsigręžti į benueinančias dienas. Prisiminti tai, ką nuveikei ir kam pritrūko ryžto, kur lankeisi ir ką palieki ateinantiems metams. Kuo didžiuojiesi ir ką norėtum pamiršti. Smagu, jei gali sau sušnibždėt: vis dėlto […]
desertai
Cantucci (kitaip – cantuccini arba biscotti di Prato) – itališkų biscotti rūšis, kilusi iš Prato miesto, esančio netoli Florencijos. Sausainėliai tradiciškai patiekiami su taure labai saldaus ir šalto Vin Santo ir valgomi mirkant į jį – patys vieni yra kietoki tarsi džiūvėsėliai; kitais kartais – puodeliu espresso ar cappuccino kaip žavus skanėstas. Jei saldumynų namuos […]