Per savo bloginimo dešimtmetį buvau sulaukusi daugybės bendradarbiavimo pasiūlymų. Be abejo, daugelis jų buvo barterio principu. Tada man, žaliai, tai atrodė unikali galimybė: mane pastebėjo, mane kažkur paminės (!), gausiu daugiau sekėjų! Ilgainiui supratau, kad dirbu ir kruopščiai, ir atsakingai, ir dar myliu pinigus. Kas nemylit? Kai gali iš savo mėgstamos veiklos uždirbt, sakyčiau, sveikintinas […]
kepyklėlė
Visai nesvarbu, kad ruduo kasdien primena apie save šen bei ten gelstančiais lapais, rausvais šermukšniais ir kasryt rasos lašais nutaškytu automobilio stogu. Vasara vis dar kvepia. Ir dabar labiausiai – alyviniais obuoliais. Kvepia taip, kad nejučia kvapas įgauna obuolių pyrago formą. O tada jau laikykitės, net jei manotės esantys patys atspariausi obuolių kerams! Pyragas nuo […]
desertai
„Kai abejoji, kepk obuolių pyragą.“ Nežinau, gal tą mintį kažkur perskaičiau, o gal ir pati ką tik sugalvojau. Bet kuriuo atveju, tai tikra tiesa. Matyt, nėra universalesnio ir visoms progoms labiau tinkančio deserto. Obuolių būna kiaurus metus. Obuolių pyragus mėgsta visi. Jie įgauna dar daugiau žavesio ką tik ištraukti iš orkaitės, kai viena lėkšte dalijasi […]
kepyklėlė
Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti savo vasaras, dienas, liūdesius ir šventes. Vėl uždegėm šviesas naujai […]
kepyklėlė
Nubildėjęs griaustiniu su lietumis ir žaibais, jau tikrai atėjo pavasaris. Kvepiantis deginamais pernykščiais lapais ir mėtom ant palangės. Kava ar vyno taure saulės užlietose lauko kavinėse. Besikalančia žole ir ridikėliais. Trumpom naktim ir ankstyvais rytais. Mažyte šypsena ir šiltais skruostais. Vyšnių žiedais. Ir paskutiniais žieminiais obuoliais iš sklepuko – nedidukais ir susiraukšlėjusiais. Sumaišiusi taip mėgstamą […]
Uncategorized
Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir pakilti vėl tik nosį imus kutent gardžiam aromatui, užliejusiam kiekvieną […]