Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti savo vasaras, dienas, liūdesius ir šventes. Vėl uždegėm šviesas naujai pradžiai. Vėl esame tie pradedantieji, kurių gyvenimas nepriklauso nuo vienos vietos, vieno būsto ar vieno darbo. Let life shape itself, perskaičiau vienoje knygoje. Gyvenimas viską sudėlios į reikiamas lentynėles, sakome mes. Nes jam tai sekasi geriausiai.
O dabar mūsų dienos sudėliotos mažų pirštukų ir gudrių akučių. Jau kurį laiką nesame savo laiko šeimininkai – mūsų šeimoje atsirado Mažylis. Ir aš vėl įsimylėjau. Mamos žino tą jausmą: staiga aplankiusį sumišimą, persipynusį su rūpesčiu ir beprotiška laime. Dabar jau viskas yra kitaip. Čiaudėji penkias minutes, nes nuo juoko plyšta rausvi skruostukai. Galvoji žaidimus ir dėlioji mažųjų knygučių sąrašus – kol kas tik mintyse, mat Mažyliui dabar terūpi sagutės, raišteliai ir pasiskraidymai į orą su tėčiu. Tos vis tvirčiau stojančios kojytės keičia mano kasdieną. Keičia mus. Augame kartu. Mokomės būti tėvais. Ir daugelis dalykų, dar prieš porą mėnesių atrodę tokie svarbūs, keliauja į antrą planą. Skaniausi savaitgalių pietūs – pas senelius, o šiokiadieniais namuose karaliauja pietūs greituoliai. Arba nekaraliauja jokie. Tinklaraščiui ir kitiems savo reikalams skiriami reti savaitgaliai ir trumputės Mažylio pokaičio miego akimirkos. Neribotas valandų skaičius anapus objektyvo? Kol kas galiu pamiršti. Tad ir įrašai retesni. Ir greitesni, nes įprastai rašomi naktį, kai visi namai miega :)
Vistik grįžti ir augti yra gera, ir negalėčiau būti labiau laiminga. Kiek daug meilės aplinkui! O visa kita sulauks savo laiko.
Let life shape itself. Lėtai, tikrai, pasroviui.
Šis pyragas taip pat turi istoriją. Sakoma, kad jo receptą naujam gyvenimui prikėlė amerikietis šefas Scott Carsberg, kelerius metus dirbęs Šiaurės Italijoje, Michelin žvaigždutę turinčiame restorane. Jo meniu būdavę įvairių regionui būdingų paprastų patiekalų, tarp jų – ir šis obuolių pyragas. Grįžęs namo, į gimtąjį Sietlą, po daugiau nei 20 metų šefas pyrago receptą įtraukė į savo restorano meniu ir patiekia jį su karameliniais ledais.
Naršydama recepto variacijų pastebėjau, kad jis gaminamas įvairiai: ir nepagailėjus miltų, bet sumažinus obuolių, ir sutaupius sviesto, bet gerokai pasaldinus. Man patiko, kad, nors sviesto čia išties pakanka, visai mažai miltų – pyrago statybos ir formavimo darbus atlieka gerai išplakti kiaušiniai.
Sakyčiau, kad pyragas kiek primena prancūzišką clafoutis arba… blynus su obuoliais :) Toks aukso viduriukas. Lyg ir pyragas, lyg saldus pudingas, lyg dar kažkas. Mums patiko.
~ itališkas obuolių pyragas (una torta di mele da Bolzano) ~
70 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
110 g sviesto
125 g pieno
2 šaukšteliai vanilinio cukraus (su tikros vanilės grūdeliais)
2 kiaušiniai (kambario temperatūros)
160 g cukraus
600 g tvirtų obuolių
1/2 citrinos sultys ir žievelė
Miltus sumaišyk su kepimo milteliais.
Sviestą ištirpink. Suberk vanilinį cukrų ir palik ištirpti.
Obuolius nulupk, išpjauk sėklalizdžius ir supjaustyk plonomis riekelėmis.
Sudėk į dubenį, užpilk citrinos sultimis, suberk žievelę ir išmaišyk.
Kiaušinius su cukrumi plak bent kelias minutes, kol suputos ir pabals.
Nuolat plakdamas, supilk sviestą. Įsijok trečdalį su kepimo milteliais sumaišytų miltų ir įpilk trečdalį pieno. Išplak. Suberk dar vieną dalį miltų ir dalį pieno. Išplak. Suberk likusius miltus, supilk pieną ir tolygiai išplak, kad neliktų miltų gumulėlių.
Tešlą supilk ant obuolių ir šaukštu atsargiai išmaišyk.
15-20 cm skersmens kepimo formą atsegamais kraštais sutepk sviestu. Dugną padenk kepimo popieriumi.
Supilk tešlą. Iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepk 25 minutes. Tuomet karštį padidink iki 180 laipsnių ir kepk dar 25 minutes.
Ar pyragas iškepė, gali patikrinti į jo vidurį įsmeigęs peilį – jis turėtų neaplipti tešla. Visgi tai nėra pats patikimiausias būdas, ypač jei obuoliai minkštoki – pyragas ilgą laiką gali atrodyti žalias. Mano patirtis sako, kad ilgiau nei 1 valandą pyrago kepti tikrai nereikia.
Iškepusio pyrago neskubėk išimti iš formos – jis gana minkštas ir gali sukristi, o atgal į formą susegti gali ir nepavykt (išbandyta). Palik atvėsti mažiausiai pusvalandį ir tik tuomet pjaustyk.
Man skaniausias – visiškai atvėsęs ir sutvirtėjęs. Puikiai tinkamas kepti iš vakaro kito nuostabaus ryto pusryčiams.
Skanaus!
Šaltinis: El invitado de invierno su pažvilgčiojimais į Alexandra’s kitchen
