Kas yra štolenas (stollen), tikrai visi žinot ar bent esat girdėję – bemaž kiekvienas maisto blog’as jau spėjo pasidalint savuoju variantu. Tai bene populiariausia vokiška saldi mielinė duona, kepama ir kelias savaites ar net mėnesį brandinama šalies šeimininkių prieš Kalėdas. Štolenas gardinamas rome ar brendyje išmirkusiomis razinomis, cukatomis, migdolų riešutais, jam negailima prieskonių, kiaušinių, sviesto […]
ir vegetarams
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš lagaminų… Gruodis jau toks metas – šiek tiek pašėlęs. O […]
duona
„Prie gretimo stalo moterys rankomis formuoja tešlą į plokščius apskritimus ir barsto juos vynuogėmis. Jos papasakoja savo duonos istoriją: pirmosios vynuogių kekės, vinaiolo nuskintos nuo kiekvieno šeimai priklausančio vynuogyno krūmo, sudedamos į krepšį ir nešamos į bažnyčią, kad jas pašventintų kunigas. Pašventintos kekės suguldomos į kubilus ir užpilamos tyru alyvuogių aliejumi, kvepiančiu rozmarinais ir grūstomis […]
duona
Ilsėtis. Miegoti. Iki pietų. Sustoti. Kojos nekelti iš namų. Tiesiog. Gulėti vonioje. Deginti žvakes. Sutvarkyti prieskonių lentynėlę. Žiūrėti filmus, vartyti žurnalus. Išsijungti. Tin-gė-ti. Ir kepti duoną. Kad namai pakviptų Namais. Ir traukti iš orkaitės, ir ragauti dar šiltą, laužyti, dalintis ir tiesiog Gyventi. Būti. Sau. Mažos smulkmenos. O laikrodis rodo sekmadienį. ~~~ ~ duona su […]
ir vegetarams
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, […]
duona
Mes šokdavom į raudoną automobiliuką, pūškuodavom į kalnus, leisdavomės į laukinius paplūdimius ir alyvmedžių giraites – ten, kur nebūdavo nė gyvos dvasios, iš krepšelio traukdavom sūrį, alyvuoges ir tamsią duoną; godžiai valgydavom čia pat, klausydamiesi kalnų vėjo, cikadų ir kažkur ten, už kalnų, ar visai šalia, prieš akis ošiančios jūros; gerdavom saulę ir Retsiną, ganydavom […]