Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]
ir vegetarams
Gyvenimas yra poezija, radau išvingiuotą negrabia ranka senoje užrašų knygelėje. O poezija − popieriaus lapai, gražiai prirašyti eilutėmis, girdžiu sakant šviesaus atminimo Marcelijų Martinaitį. Poezija − tai visiška vaizduotės laisvė. Improvizacijų šėlsmas ir žaidimas žodžių laipteliais. Ar pastebėjai, kad užrašyti žodžiai gali būti skanūs? Atrodo, skaitai tą pačią eilutę kelissyk iš eilės, pakeli akis, ir […]
kalėdos
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk visi rinksimės mūsų namuose. Staltiesė, stalo įrankiai, lėkštės ir taurės, […]
duona
Seniai svajojau apie naminę duoną. Šiltą ir kvapnią, ką tik iš orkaitės. Su ištirpusio sviesto balute per riekės vidurį. Arba atgnybtus duonos gabalėlius, dažomus į auksinį alyvuogių aliejų, pakrapytą džiovintomis žolelėmis. Duonos išsikepti nėra sunku. Sunkiau yra ją ruošiant tinkamai išminkyti. Kad į tešlą patektų pakankamai oro. Kad tešla virstų ne tik minkšta, bet ir […]
duona
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]
ir vegetarams
Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliui namo ir viskas jau yra gerai, nes kitaip tiesiog negali būti. Plojimais palydimas lengvas lėktuvo ratų čiuožtelėjimas žeme; naktinį Vilnių apgaubusios šviesos, namuose karštą arbatą gurkšnoja namiškiai, […]