ir kita gyvenimo poezija + proza
Kas yra štolenas (stollen), tikrai visi žinot ar bent esat girdėję – bemaž kiekvienas maisto blog’as jau spėjo pasidalint savuoju variantu. Tai bene populiariausia vokiška saldi mielinė duona, kepama ir kelias savaites ar net mėnesį brandinama šalies šeimininkių prieš Kalėdas. Štolenas gardinamas rome ar brendyje […]
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš […]
„Prie gretimo stalo moterys rankomis formuoja tešlą į plokščius apskritimus ir barsto juos vynuogėmis. Jos papasakoja savo duonos istoriją: pirmosios vynuogių kekės, vinaiolo nuskintos nuo kiekvieno šeimai priklausančio vynuogyno krūmo, sudedamos į krepšį ir nešamos į bažnyčią, kad jas pašventintų kunigas. Pašventintos kekės suguldomos į […]
Ilsėtis. Miegoti. Iki pietų. Sustoti. Kojos nekelti iš namų. Tiesiog. Gulėti vonioje. Deginti žvakes. Sutvarkyti prieskonių lentynėlę. Žiūrėti filmus, vartyti žurnalus. Išsijungti. Tin-gė-ti. Ir kepti duoną. Kad namai pakviptų Namais. Ir traukti iš orkaitės, ir ragauti dar šiltą, laužyti, dalintis ir tiesiog Gyventi. Būti. Sau. […]
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas […]
Mes šokdavom į raudoną automobiliuką, pūškuodavom į kalnus, leisdavomės į laukinius paplūdimius ir alyvmedžių giraites – ten, kur nebūdavo nė gyvos dvasios, iš krepšelio traukdavom sūrį, alyvuoges ir tamsią duoną; godžiai valgydavom čia pat, klausydamiesi kalnų vėjo, cikadų ir kažkur ten, už kalnų, ar visai […]
