Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
Jautraus pokalbio telefonu. Apkabinimo. Žmogaus šalia. Sausainių su spanguolių uogiene kvapo. Dainos melodijos. Knygos trijų puslapių. Laiku ištarto žodžio. Šviesos. Ramybės. Arbatos gėrimo pavakare. Meko Gėlių kalbėjimo. Suolelio parke. Iš dangaus krintančio marcipaninio sniego. Drugelių pilve. Spalvotų sapnų. Šokoladinės pasakos. Rašyti laiškus. Rišti kaspinėlius. Kvepėti prieskoniais. Snigti ant pečių. Judėti pirmyn. Judėti tolyn. Kartais tereikia […]
„Ji mėgdavo kartoti: salotoms pagaminti reikia keturių vyrų – bepročio, išminčiaus, šykštuolio ir išlaidūno. – Tai reiškia, kad norint gerai išmaišyti, reikia bepročio. – Livija ėmė energingai maišyti produktus pirštais. – Išminčiaus reikia, kad įdėtum reikiamą kiekį druskos. Šykštuolio reikia actui įpilti. – Livija įlašino kelis lašelius acto. – Aliejui reikia išlaidūno, nes pats negali […]
Ši sriuba yra beveik iš nieko. Daržovės sezoniškos, todėl kainuoja praktiškai centus. Tikrai taip, nes mūsų taupymo akcija įgauna pagreitį. Medumi paskanintą auksinę morkų sriubą skiriu tiems, kurie mėgsta išgrynintą skonį ir jaukias spalvas; tiems, kuriuos sulijo; paniurusiems ir kamuojamiems rudeninės melancholijos; peršalusiems ir praradusiems polėkį; laimingiems ir ieškantiems laimės; svajotojams ir realistams. Tereikia pusvalandžio, […]
Mokykloje klasiokams taisydavau lietuvių kalbos rašinėlius ir interpretacijas. Iš širdies dėliodavau kablelius ir nosines, lengva ranka braukydavau iš konteksto iškrintančius sakinius ir pasąmonės srauto vingius, padėdavau susitaikyti su donelaičiais, maironiais ir palangos juzėmis. O avansu ant baltos popierinės servetėlės manęs laukdavo apvalus aliejuje išmirkęs varškės rutuliukas su džemu. Daug džemo. Kas savaitę. Prasta iš manęs […]
~~~ www.flickr.com Už lango po truputį plinka klevai. Namie šalta. Net katinas pamėgtą vietelę šaltoje vonioje iškeitė į mūsų jaukią lovą – būtinai ant pagalvės ir dar geriau, jei po antklode. Tik ūsai ir uodegos galiukas kyšo. Prabunda, iškiša gaiviai drėgną rausvą nosytę, sumirksi dvispalvėmis akutėmis ir toliau sapnuoja. Turbūt peles. Lėtai slampinėju po namus […]