Maisto istorijos. Jų mano gyvenime likę lygiai tiek, kiek ir kiekvieno dirbančio ir skubančio žmogaus: savaitgalį šiek tiek daugiau ir kvapnesnių, šiokią dieną – mažiau poezijos ir improvizacijų, daugiau suplanuotų valgiaraščių. Savaitgaliai, man rodos, turi būti ryškūs. Jei jau ne už lango (amžinas kiaulystės dėsnis), bent jau lėkštėj. Daug ir dar daugiau geltonos spalvos. Rytietiškų […]
ir vegetarams
Smagu sugrįžti naujais metais po beveik mėnesio tylos :) Ir grįžti su kiek kitokiu patiekalu, ne visai būdingu Duonai ir žaidimams. Apie Tailando virtuvę šiek tiek sužinojau gyvendama Londone – populiari ji ten, ypač mėgstami visokie žalieji kariai, daržovių suktinukai ir patiekalai su noodles – ryžių arba įprastų kvietinių miltų makaronais. Vertinamas švelnus kokosų pienas, […]
pietūs
Britiška virtuvė kvepia ne vien pyragais su mėsa, bulvių koše ar riebiais pusrytiniais kiaušiniais su šonine ir dešrelėmis. Tikka masala, korma, biryani, curry, balti – tai tik keli indiškos/pakistanietiškos virtuvės patiekalai, paplitę angluose ir beveik tapę jų virtuvės dalimi. Patys britai, girdėjau, pripažįsta, kad britiška virtuvė tiesiog neegzistuoja: jie pasiskolino vieną, antrą, dvidešimt devintą kolonizuotų […]
ir vegetarams
O žinot, ten, už Lamanšo, žmonės beveik nedėvi lietpalčių ir neryši languotų Burberry šalikų. Ten važinėja raudoniausi pasaulyje autobusai, kas antrame kieme auga ir vis dar žydi bei kvepia rožės, gyvena voverės, parduotuvės pilnos sūriai saldžių ginger biscuits ir skaniausių cheesecakes, tiesa, dar ir muffins, tiekos rūšių, kad nespėji dairytis ir rizikuoji palikti galvą tarp […]
ir vegetarams
Žiemužė pažėrė saulės spindulių ir uždegė sniegą, o dangų papuošė žydryne. Tokią dieną įsivaizduoju praleidžiamą tik vienu būdu: gamtoje, spaudžiant šaltukui, pabėgus iš ūžiančio ir pilkomis dulkėmis apsnigto miesto. Tarkime, Kernavėje. Tarkime, lakstant meistriškai laviruojant apsnigtais laipteliais į kalvų viršų ir sliuogiant ant to-plastmasinio-daikto-po-užpakaliu žemyn. Plyšaujant visa gerkle ir voliojantis sniege. O vėliau, saulei nuskendus […]
~~~ Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija. Ruduo ateina ir neatsiklausia, ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir […]