ir kita gyvenimo poezija + proza
Jį vadinu ir viens, ir du kariu. Nes jį paruošti nėra ką veikti – tilpsit į 20 minučių, o skonis nudžiugins. Iš tiesų čia didžiąją dalį darbo nudirba raudonojo kario pasta – ji, kepinti česnakai su imbieru ir žuvų padažas sukuria galutinio skonio pagrindą. Per […]
Esu tas žmogus, kuris pomidorus, agurkus ir ridikėlius valgo kiaurus metus. Žinau visas tas kalbas apie popierinį žieminių daržovių skonį (tik tie, kurie taip sako, tikrai nėra ragavę popieriaus), bet daugelis šitaip sakančių nustebtų, kokių visiškai puikių pomidorų žiemą galima rasti šiais moderniais laikais (o […]
Nors dar prieš kelias dienas į plaukus sukosi pavasariu kvepiantis vėjas, šiandien vėl grįžo žiema. Kaip per ilgai užsibuvęs svečias, kuriam vis dar trypčiojant svetainėje vis dažniau imi žvilgčioti į laikrodį ir į indaplovę krauti indus. Suprask – šlepetes palik prie durų ir – iki […]
Danų gydytojai nuo peršalimo rekomenduoja arbatą ir hygge, o aš Lietuvoje skirčiau šakšuką. Gaminamą pagal šį receptą – jei neišgydys tekančios nosies, tikrai sušildys širdis. Ką ten, nuo skruostų iki kojų pirštų galiukų. Man jau šiek tiek gėda girti savo virtuvėje gaminamą maistą, nes skonis – […]
Mūsų indiški antradieniai – viena skaniausių savaitės dienų. Nuoširdžiai džiaugiuosi nutarusi eksperimentuoti prieskoniais ir skoniais. Jų šiame maiste tiek daug! Subalansuota žiemai ir karantinui – kurgi daugiau pakeliausi, tupėdamas tarp keturių sienų, jei ne virtuvėj. Šiandien – vištienos korma (chicken korma). Galvodama apie karį, prisiminiau […]
Žinot, kaip būna, kai ką nors gamini su mintim greičiau greičiau, nėr čia kada prie puodų stovėt, bet principai neleidžia nusileist kokybei? Tai štai, šitam avinžirnių ir špinatų karyje ir indiškoj duonelėj (tai yra visiškas londonietiško naano analogas; tie papločiai man iki šiol sapnuojas) […]
