Šįryt šventai tikėjau, jog viesulas atneš Merę Popins. Slapta dairiaus, ar neišvysiu kur lieknos skrybėlėtos moteriškės, įsitvėrusios ryškiaspalvį skėtį, skriejančios Vyšnių gatvelės link su mažyčiu lagaminėliu, kupinu paslapčių, žaidimų, stebuklų ir netikėtumų. ~~~ Cukraus pudra iš dangaus užklojo visą miestą. Man taip gražu! Sniegas, pūga, pusnys… Magiška. Šalta, slidu, ne pavasaris, bet vis dėlto magiška. […]
~~~ Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija. Ruduo ateina ir neatsiklausia, ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir […]