ir kita gyvenimo poezija + proza
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po […]
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip […]
Virš galvos skraido lėktuvai ir lakioja pūkuoti dangaus avinukai. Žolė dar drėgna po nakties lietaus, o saulė ima pašėlusiai kaitinti nuogas kojas. Už nugaros, tvenkinyje, žaidžia fontano purslai, prieš akis tyso dulkėta rūmų aikštė ir plazda vėliavos. Greta prisėdusiame idiliškame šeimos būrelyje mama sklaido knygą, […]
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie […]
Duonkepės vis dar neturiu. Ir kol kas nežadu įsigyti. Kam, kai štai tokią (nykštys į viršų) duoną galima išsikepti namuose esančioje orkaitėje. Iš miltų, morkų, riešutų, jogurto, pieno. Ir šiek tiek sodos. Sako, įvairių variacijų soda bread populiari Airijoje. Mano žmogus, kuriam teko laimė lankytis […]
Visos dienos vėl supanašėjo. Po atostogų ar smagių savaitgalių visada taip. Žadintuvas, dušas, būtinai susiglamžęs sijonas, stebuklingai, kaip ir kasryt, dingusios šukos, alkanas katinas po kojomis. Vėluojantis autobusas su tais pačiais veidais, pasivaikščiojimas iki darbo ir suolelis pakeliui priešais Katedrą pasimėgauti trumpais ankstyvos saulės bučiniais. […]
