ir kita gyvenimo poezija + proza
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. […]
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, […]
Aš labai mėgstu baklažanus. Labiau už labai, tiesą pasakius. Visaip paruoštus: nesaldžiuose pyraguose, prancūziškuose daržovių troškiniuose, bet labiausiai derančius su kvapniu pomidorų padažu ir sūriu sočiuose apkepuose. Juos valgom ir vasarą, tuos sočius daržovių apkepus su baklažanais. Kiaurus metus, tiesą sakant. Parmigiana – mano mėgstamiausias […]
Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? […]
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie […]
Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave […]
