O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po medžius ir šiugždena auksinius lapus… Kasryt atitrauki užuolaidas, užsiplikai puodelį […]
uogienė
Iš vaikystės pamenu: skaniausios obuolienės – iš alyvinių obuolių. Mes jas vadinam obuolių košėm, nes močiutė obuolius su cukrumi verda tol, kol jie sukrenta ir beveik nelieka obuolių gabalėlių. Paprasta, bet taip skanu! Su šviežiom bandelėm, dar šiltą – ką tik išvirtą – vėlyvos vasaros rytais kabinti iš stiklainių… Ne mažiau gardi būdavo ir su […]
kepyklėlė
Kiekvienas metų laikas man tampa savotišku atskaitos tašku, kurį priėjusi pasižadu sau imti keistis ir keisti savo gyvenimą. Štai pavasariui atėjus imsiu tobulinti vairavimo įgūdžius ir čiupsiu magistro darbo vadžias, pakeisiu plaukų spalvą ir (galbūt) darbą, susitiksiu su seniai matyta drauge, pradėsiu sportuoti, lankyti privačias italų kalbos pamokas. Imsiu daugiau šypsotis ir po darbo neisiu […]
pusryčiai
Per atostogas bandau keisti įpročius. Įsisenėjusius ir beveik įaugusius iki kaulo. Bandau nebeskubėti ir ramiai plaukti pasroviui. Pamatyti smulkmenas ir mažus dienos stebuklus. Atsibudus nepulti paknopstom iš lovos ir nesiversti per galvą. Mėgautis akimirka. Skinti dieną. Stengiuosi atsakingai papusryčiauti. Šiokią dieną, eilinę ir įprastą, pusryčiams paprastai neturiu laiko ir ūpo. Anksti išsiritus iš lovos apie […]
Kai miestas brenda į juodą lyg šokolado glaistas naktį, tarsi karoliukais pasipuošusią įžiebtais žibintais, namuose išjungiu šviesas, užžiebiu žvakes ir leidžiu mintims skrieti tolyn. Dėlioju prisiminimų paveikslėlius, atminties užkaboriuose ieškau trūkstamos dėlionės dalies. Ką daryčiau kitaip, ką keisčiau, ko atsisakyčiau ir ką norėčiau pamiršti. Kai kurie prisiminimai, atgimstantys sapnuose, slegia sunkiu nuoskaudos, principų ir išdidumo […]
Et, buvę nebuvę, bet ir ligoniams reik pagalbos sveikstant :) Viena tokių – nedidukas saldumynas. Aptikau jo idėją IRRI tinklaraštyje ir… užsikabinau. Gaminamas taip: imamas puodelis, pridedama to, kito bei trečio ir trims minutėms pašaunama į mikrobangę. Viskas :) Suprantu, mikrobangė – joks gėris, tačiau retsykiais pasilepinti aš visai už. Ypač jei namie nieko skanaus […]