Kai kuriuos receptus pasufleruoja… … animaciniai filmai! Vieną savaitgalį vaikai žiūrėjo filmuką apie labai labai didelio amerikietiško šilauogių pyrago gelbėjimo operaciją ir garsiai dūsavo, kad ir patys tokio norėtų – su grotelėmis ir daug uogų, bet gal labiau aviečių. Taip ir padarėm. Pavyko ne toks jau ir didelis, bet tikrai tikrai gausus uogų. Fantastiškai kvapnus, […]
desertai
Prancūziškas desertas – lyg pyragas, lyg pudingas, pastiprintas brendyje marinuotomis vyšniomis / trešnėmis ir avietėmis. Rekomenduoju vyšnias, jos tvirtesnio skonio ir aromato. Prancūziškesnės uogos :) Kauliukus galite palikti, bet mane jie kiek erzina valgant, negali iki galo atsipalaiduoti. Jei kauliukus išimsite ir turite migdolų ekstrakto, įpilkite jo lašelį – natūraliai vyšnių kauliukuose gausu to migdoliškumo; aš paprastai […]
be miltų
Kai manęs klausia, kodėl ėmiau rašyt maisto blogą, kaskart sukuriu naują istoriją. Sakau sukuriu, nes iš tiesų tikrųjų motyvų nepamenu. O ir koks skirtumas, kokia ta tikroji tiesa. Man tiesiog visada patiko valgyti. Ir dabar sakau, kad esu geresnė valgytoja nei gamintoja. Ir iki šiol galvoju, kad tam, kad paruoštum šį tą skanaus, nereikia virtuvėj […]
desertai
Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, kūlius žolėje, iki paskutinio lašelio nuo lūpų nulaižomus ledus, rieškučiomis […]
be miltų
Avietiniais bučiniais palydėjom vasarą. Lengvai ir labai kvapniai. Ir visai nesvarbu, kad pirmieji lietūs jau plauna namų langus, o už lango augančio klevo sruogos po truputį rausta. It tos avietės, kurių vis dar gausu sode. Didžiulių ir labai saldžių. Sugėrusių saulę, nuglostytų švelnaus vėjo. Jei labai skubi, šis desertas – tau, skaitytojau. Greitas ir nesudėtingas, […]
kepyklėlė
Londone kiaurą dieną lyja. Beviltiškai. Jau, rodos, turėtų nebestebinti – toks tai miestas, tokia tai sala. Ir vėjas! Didžiulis, besišlaistantis gatvėmis, kažkada atnešęs Merę Popins, pamenat? Stotelėse mačiau ne vieną sulaužytą skėtį, liūdnai niurksantį šiukšliadėžėse – džiaugiaus ir rankom plojau, kad beveik iki darbo priveš tube, o nuo jo – tik penkios minutės kelio arba […]