Ketvirtas iš eilės desertas bloge. Na ir puiku, gyvenimas pamėtėja pakankamai nesaldžių dalykų. Jei mėgstat bananinius keksiukus su maskarponės kremu, tikrai patiks ir šis vyniotinis. Nedaugžodžiausiu, tik paliksiu kelis patarimus. Į ingredientų sąrašą neįtraukiau šafrano – žiupsnelį jo, išmirkyto pernakt brendyje, naudojau spalvai ir skoniui. Su spalva nepavyko – labai smalsu, kodėl, gal įvyko cheminė […]
desertai
Tiramisu be kiaušinių, žinoma. Jų, termiškai neapdorotų, niekada nenaudoju desertams – puristai plėšysis marškinius, o aš susiplaksiu grietinėlės. RECEPTAS 4 porcijos Gaminti 15 min. ir laikas atvėsti pernakt 1 ½ šaukštelio tirpios kavos 60 ml karšto vandens 200 ml riebios plakamosios grietinėlės 250 g kambario temperatūros maskarponės sūrio 1 šaukštelis kakavos miltelių 2–4 šaukštai miltelinio […]
desertai
Švedai Užgavėnėms kepa nuostabias mielines kardamonines bandeles semlor, kurias įdaro plakta grietinėle ir marcipanais. Pastarųjų galima nusipirkti arba pasigaminti patiems. Naminiai marcipanai paprastai gaminami su žaliais kiaušiniais – šis ingredientas man bėdų nekelia, bet ruošdama maistą vaikams termiškai neapdorotus kiaušinius naudoti vengiu. Atradau alternatyvą – veganišką marcipaną, gaminamą be kiaušinių ir be cukraus. Kepinti riešutai […]
desertai
Your hand and your mouth agreed many years ago that, as far as chocolate is concerned, there is no need to involve your brain. – Dave Barry Man labai patinka šie amerikiečio humoristo žodžiai, tikriausiai daugelis jiems linkčiojate. O aš labai linkčioju sausainiams. Jie baisiai geri. Traškūs krašteliai, minkštas viduriukas, sutrūkinėję, lyg ilgai lietaus nemačiusi […]
kalėdos
Žiema turi savo patiekalus. Ir jeigu mėgstate troškinius, kuriuos užtenka pašauti į orkaitę, o po kelių valandų kibti į sočius pietus, žinau, kad šis receptas jums patiks. Labai lėtai ir ilgai sodriame, kvapniame pomidorų ir raudonojo vyno padaže troškina ėriena yra labiau nei nuostabi. Iki šiol su ėriena neturėjau geros patirties – galbūt trūko žinių […]
kalėdos
Istorija apie kalėdinę antį. Netoli mūsų namų Londone buvo mėsinė. Labai britiška (mėsininkas Pete’as šnekėjo tokiu sodriu Rytų Londono dialektu, kad ilgainiui praradusi viltį jį suprasti, ėmiau linksėti atsakymus į visus jo klausimus), nedidelė, valdoma šeimos, kurios herojai su prijuostėmis ir peiliais – rankose ir už prijuosčių – iš nespalvotų nuotraukų nužvelgdavo pirkėjus ir šiaip […]