Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu senamiesčiu. Duonos ir žaidimų buvo paleistas trumpų atostogų – nes kad ir kaip norėtųsi aprėpti viską, kartais tenka susidėlioti prioritetus ir kompiuterio skrynelę užverti ilgesniam laikui. […]
Myliu pavasarį. Ir, nors Londone gamta jau alsuoja vasara (turguje mačiau parduodamų neatvežtinių – vietinių britiškų – braškių!), kalendorius skaičiuoja gegužę – gražiausią laiką metuose. Kas kartą iš savo turgaus, į kurį žingsniuoju šeštadieniais vis ta pačia Miško gatvele, parsinešu ridikėlių, špinatų, svogūnų laiškų, žalių salotų lapų. Ir nors žinau, kad vienos skaniausių – įprastos […]
„Ji mėgdavo kartoti: salotoms pagaminti reikia keturių vyrų – bepročio, išminčiaus, šykštuolio ir išlaidūno. – Tai reiškia, kad norint gerai išmaišyti, reikia bepročio. – Livija ėmė energingai maišyti produktus pirštais. – Išminčiaus reikia, kad įdėtum reikiamą kiekį druskos. Šykštuolio reikia actui įpilti. – Livija įlašino kelis lašelius acto. – Aliejui reikia išlaidūno, nes pats negali […]
Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, šiltiems pasimatymams, vakariniams pasisėdėjimams prie vyno taurių atsikračius oficialaus biuro […]
Kasmet pasiilgstu Kretos. Kai pasklaidau nuotraukų albumą, kai klausausi graikiškos radijo stoties, kai internete pasipila paskutinės minutės pasiūlymai, galų gale gaminant horiatiki salata iš kažkur atsklinda išdžiūvusios žolės kvapas, karšto vėjo šuorai plaiksto plaukus, ant lūpų jaučiu beprotiškai sūrios jūros vandenį ir vėl girdžiu pašėlusiai griežiančias cikadas. Ten buvau dusyk ir mielai keliaučiau trečią. ~~~ […]
Rytai atšilo ir tapo šviesesni. Ir keltis liko jaukiau. Ir truputį lengviau. Norisi vis dažniau pasisukinėti prieš veidrodį ir į spintą pakabinti šiltą paltą. Prisijaukinti batelius. Į darbą einu pasivaikščiodama. Išlipu ankstesnėje stotelėje ir strykčioju vingiuotomis gatvelėmis. Kas rytą tokių vaikščiotojų vis daugėja: pasipila iš autobusų, troleibusų ir eina ta pačia kryptimi. Neskubėdami, kvėpuodami ankstyvo […]