ir kita gyvenimo poezija + proza
Esu prisiekusi figų gerbėja. Londone gyvenau rajone, į kurį kėlėsi pirmieji graikų emigrantai – ten vis dar auga figmedžiai. Vienas jų žaliavo greta mūsų tvoros – tiesą sakant, taip ir neišdrįsau nusiskinti nuo jo nė vienos figos (geras auklėjimas, žinau, nors vaikystėj nieks netrukdydavo patikrinti, […]
…ir daug kalendrų. Tai mano antros mėgstamiausios šio sezono salotos po šių, su kale ir avokadais bei avinžirniais (vis dar neatsivalgau jau nuo pavasario!). Šių arbūzinių skoniai nurauna stogą. Čia atrodo visko daug, viskas taip… skirtinga, bet už skonį guldau galvą – sūrumas, saldumas, lengvas […]
Receptas – nereceptas. Toks, kuriam nereikia tikslių produktų kiekių, gramų, šaukštelių ir mililitrų. Labiau idėja. Iš tiesų tai Insalata Caprese braškinis variantas. Ir, turiu patikinti, ne tik gražus, bet ir gardus. Čia viskas dera: ir braškės su bazilikais, ir tylaus skonio sūris. Mocarelos mini rutuliukai atrodo […]
Naujos mėgstamiausios salotos, šio pavasario atradimas. Žalios spalvos daržovės yra labai gerai, avokadai yra labai gerai, avinžirniai irgi, sėklos tuo labiau (jų nereikėtų kepinti, bet, tiesą sakant, kiekvienas sprendžia pats, kam ir ko reikėtų, ar ne :) Su lapiniais kopūstais (kale) mano pažintis trumpa – […]
Maisto istorijos. Jų mano gyvenime likę lygiai tiek, kiek ir kiekvieno dirbančio ir skubančio žmogaus: savaitgalį šiek tiek daugiau ir kvapnesnių, šiokią dieną – mažiau poezijos ir improvizacijų, daugiau suplanuotų valgiaraščių. Savaitgaliai, man rodos, turi būti ryškūs. Jei jau ne už lango (amžinas kiaulystės dėsnis), […]
Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, […]