Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog gražią knygą. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus nubarstyta miltais, užlankstytais […]
duona
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]
kepyklėlė
Kvapnios vietos visuomet sutraukia minias. Ten, kur jauku, skanu, miela, žmonių niekada netrūksta. Tuo galėjome dar sykį įsitikinti paskutinę pavasario dieną skaitytojus ir kavos mėgėjus pakvietę į Vasaros sutiktuves su Debesimis ir Taste Map. Renginys buvo puikus. Jūs − atėjusieji, smalsūs, neiškeitę įkaitusio miesto į sodybas, nepatingėję sekti rodyklių ir klaidžiais labirintais pakilti auštyn, kvapnių […]
ir vegetarams
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane skubėk valgyti pats, kol tavęs nesuvalgė − toks galėtų būti […]
po vakarienės
Venecija nedidukė, žavi ir trapi. It stebuklinė vaikystės pasaka ar spalvingas paveikslas. Būdamas čia, pamiršk beprotišką lenktyniavimą su laiku, automobilius, spūstis, perpildytas gatves. Net dviračius. Žemėlapį paslėpk giliai kuprinėje ir eik neįsivaizduojamo siaurumo tylutėlėmis calle gilyn nuo turistų nutūptos San Marco aikštės ir Rialto tilto, kol pasieksi akligatvį, atsiveriantį į siaurutį kanalą be kitapus kranto […]
po vakarienės
Įsimylėjau londonišką pavasarį. Ir pasiklydau laike. Už langų, parkuose, gatvėse, vidiniuose namų kiemeliuose ir širdyje – lietuviškas lietuviškos gegužės vidurys, o kalendoriuje – įpusėjęs britiškas balandis su alyvomis, aitriai kvepiančiomis ievomis, geltonais pienių veideliais, rožinėmis sakuromis, lakštingalomis vakarais, pošiltėmis naktimis ir lengvai rasotais rytais… Šiandien recepto nebus – siunčiu gaivų siuntinuką angliškos šilumos, žiedų, spalvų […]