Tai su 16-uoju, mielas tinklarašti. Daug vandens nutekėjo, daug maisto buvo suvalgyta ir vyno išgerta :) Fotografuota, rašyta, trinta, pamiršta ir vėl sugrįžta. 2009 m. sausio 29 d. paskelbiau pirmąjį receptą – ilgai skaičiusi kitus maisto tinklaraščius, tą žiemą nutariau sukurti savo. Nepaisydama vis retėjančių įrašų tebemanau, kad mintis buvo gera – jei ne Duonos […]
kalėdos
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – pirmąja šalies ponia, Lietuvoje rezidavusių diplomatų įvardyta kaip „geriausiai apie […]
be cukraus
Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog gražią knygą. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus nubarstyta miltais, užlankstytais […]
duona
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto tinklaraštininkams apie maisto fotografavimą. Ganėtinai glaustas, surikiuotas minučių tikslumų, ne […]
po vakarienės
Kvapnios vietos visuomet sutraukia minias. Ten, kur jauku, skanu, miela, žmonių niekada netrūksta. Tuo galėjome dar sykį įsitikinti paskutinę pavasario dieną skaitytojus ir kavos mėgėjus pakvietę į Vasaros sutiktuves su Debesimis ir Taste Map. Renginys buvo puikus. Jūs − atėjusieji, smalsūs, neiškeitę įkaitusio miesto į sodybas, nepatingėję sekti rodyklių ir klaidžiais labirintais pakilti auštyn, kvapnių […]
ir vegetarams
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane skubėk valgyti pats, kol tavęs nesuvalgė − toks galėtų būti […]