Būna ir taip, kad dar net neragavęs jau žinai, jog radai savo desertą. Taip nutiko su šiuo braškiniu tiramisu, kurio receptą skaitydama Yotam Ottolenghi tinklapį jau senokai buvau išsisaugojusi. Ir kai prieš kelias savaites nusipirkusi dėžutę braškių iš šiltųjų kraštų nutariau, kad noriu jas panaudoti desertui, prisiminiau tą raidėmis pabirusį skonį. Dalis recepte naudojamų braškių kepamos orkaitėje […]
Tikriausiai neleisit sumeluoti – vaflių pyragai gyvena mūsų vaikystėj, dažniausiai pertepti uogiene ar tiesiog kondensuotu pienu ir kakava (arba Rududu!). Šio pyrago kąsneliai liežuvį kanda cukruotais imbierais – labai mėgstu jų aštrumą, kvepia kava ir šokoladu. Svarstau, kad suaugėliškam variantui į šokoladinę kavos masę labai tiktų šlakelis brendžio ar kokio Baileys :) R E C […]
Jis šokoladinis. Jis nekeptas. Ir jis žalias. Na, arba bent jau toks būtų, jei jį gamindama nebūčiau šiek tiek nusižengusi žalio maisto taisyklėms, mat prisiekę žaliavalgiai nenaudoja medaus ir pirktinio kokosų pieno. Kad ir kaip ten būtų, jis skanus iki paskutinio gabalėlio. Ar ką tik pasakiau skanus? Ne, jis ne skanus. Jis tobulas. ~ šokoladinis […]
Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog gražią knygą. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus nubarstyta miltais, užlankstytais […]
Vasara už lango, lietaus nuplautos besibaigiančios braškės, indelis sūrio, pusė puodelio saldintos kvapnios arbatos ir sausainių trupiniai. Mažiau laiko prie orkaitės, daugiau laiko sau ir mums. Septyni šaukšteliai didžiausiems smaguriams (ir dar vienam mažam, bet oriam pretendentui). Ar ir jus kartais aplanko tas jausmas, kai po gero deserto atrodo, kad diena pasisekė? Tai štai, ir […]
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]