ir kita gyvenimo poezija + proza
Iš dalies man patinka, kad nepaliekate komentarų. Jaučiuosi lyg rašydama asmeninį dienoraštį, kurį smalsi sesė žino, kur laikau, ir naktimis tyliai skaito, nieko man nesakydama. Tinklaraštis – apskritai gerokai asmeniškesnė erdvė už socialinius tinklus. Lėtas maistas ir lėtas laikas – to instagrame jau seniai nebėra. […]
Dabar sunku patikėti, kad pomidorai, Naujojo Pasaulio užkariautojų laivais pakliuvę Italijon, vos nenuriedėjo į kulinarijos užribį: buvo pravardžiuojami velnio vaisiais (nes atrodė įtartinai raudoni) ir kaltinami beveik tomis pačiomis nuodėmėmis, kaip ir laužų dūmams pasmerktos raganos. Net kultūringasis Renesansas neužstojo jų nuo įtarios visuomenės, tikėjusios, […]
Velykoms esu kiek abejinga. Nesu religinga, todėl jos man neturi didesnės prasmės – tik dar vienas ilgesnis savaitgalis ir laikas kartu, kaip ir Kalėdos. Šeima, namai, skanus maistas, jei leidžia oras – pasivaikščiojimai gamtoje. Jokios skubos, ramybė, gražus gyvenimas. Valgyt skaniai norisi ne vien per […]
Ketvirtas iš eilės desertas bloge. Na ir puiku, gyvenimas pamėtėja pakankamai nesaldžių dalykų. Jei mėgstat bananinius keksiukus su maskarponės kremu, tikrai patiks ir šis vyniotinis. Nedaugžodžiausiu, tik paliksiu kelis patarimus. Į ingredientų sąrašą neįtraukiau šafrano – žiupsnelį jo, išmirkyto pernakt brendyje, naudojau spalvai ir skoniui. […]
Tiramisu be kiaušinių, žinoma. Jų, termiškai neapdorotų, niekada nenaudoju desertams – puristai plėšysis marškinius, o aš susiplaksiu grietinėlės. RECEPTAS 4 porcijos Gaminti 15 min. ir laikas atvėsti pernakt 1 ½ šaukštelio tirpios kavos 60 ml karšto vandens 200 ml riebios plakamosios grietinėlės 250 g kambario […]
Esu tas žmogus, kuris pomidorus, agurkus ir ridikėlius valgo kiaurus metus. Žinau visas tas kalbas apie popierinį žieminių daržovių skonį (tik tie, kurie taip sako, tikrai nėra ragavę popieriaus), bet daugelis šitaip sakančių nustebtų, kokių visiškai puikių pomidorų žiemą galima rasti šiais moderniais laikais (o […]