Cukinijų žiedai Italijoje – vienas skaniausių vasaros delikatesų, turguose aptinkami nuo liepos iki vėlyvo rugsėjo. Maistui naudojami ir vyriški, ir moteriški žiedai, tačiau italai deda ranką prie širdies ir sako, jog skaniausi, traškiausi pavyksta būtent vyriški. Kaip atskirti žiedų lytį? Atrodytų, visai paprastai: vyriški žiedai auga ant stiebelio, moteriški vietoje stiebelio brandina vaisių. Lietuvos turguose […]
ir vegetarams
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
ir vegetarams
Mano žmogus kartais iš manęs juokiasi, sako, tu, matyt, esi didesnė pietietė už mane, jei jau tau patinka kaparėliai. Bet man jie tikrai patinka! Tie mažučiai žali kapario krūmo pumpurėliai, turintys netgi nuosavą šventę, švenčiamą kartą metuose Salinos saloje netoli Sicilijos ir sutraukiančią minias turistų iš viso pasaulio. Konservuoti vyno acto ir druskos tirpale, dėl […]
ir vegetarams
Vakar keliavau po Pietus. Mylimiausią tašką žemėlapyje, esantį už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, už Tatrų ir Alpių, už begalės upių ir ežerų, Pirėnuose, Apeninuose, Balkanuose. Nusileidau šalia Gibraltaro sąsiaurio ir keliavau aukštyn, link maurų pripėduotos ir flamenko žingsnelių nušokinėtos Sevilijos. Link nepažįstamosios Lisabonos ir elegantiškosios Tulūzos, senojo Marselio ir pramoninio Milano. Per gipiūriniais nėriniais […]
ir vegetarams
Žiemužė pažėrė saulės spindulių ir uždegė sniegą, o dangų papuošė žydryne. Tokią dieną įsivaizduoju praleidžiamą tik vienu būdu: gamtoje, spaudžiant šaltukui, pabėgus iš ūžiančio ir pilkomis dulkėmis apsnigto miesto. Tarkime, Kernavėje. Tarkime, lakstant meistriškai laviruojant apsnigtais laipteliais į kalvų viršų ir sliuogiant ant to-plastmasinio-daikto-po-užpakaliu žemyn. Plyšaujant visa gerkle ir voliojantis sniege. O vėliau, saulei nuskendus […]
ir vegetarams
Mėgaujuosi tyliais priešpiečiais vienatvėje. Su knyga rankose. Puslapiai drugelio sparnais plazda vienas paskui kitą, kol visiškai panyru į Città di Venezia, pasiklystu aklose calle ir, po truputį uosdama lagūnos vandenį, pasiekiu drumzlinus kanalus. …Visai čia pat bažnyčios varpai suskambina penkias ryto. Viename prie kanalo stovinčių ir į campo žiūrinčių namų prasiveria langinės ir suūžia ankstyvasis […]