Ištuštėjęs miestas pasitinka tingiai žiovaujančiu rytu. Naktį be paliovos groję žiogai nutyla iki vakaro ir sudeda smuikus į dailius raudonmedžio futliarus. Medžiai nusipurto sunkias rasos ašaras – vasara ritasi į antrą pusę. Lyg dulkes nubraukiu atgalios darbo savaitės rūpesčius. Savaitgalis. Dvi dienos sau. Knygoms, įspūdžiams, šiltiems pasimatymams, vakariniams pasisėdėjimams prie vyno taurių atsikračius oficialaus biuro […]
Pusryčiai iš mano vaikystės, apipinti pasakomis ir nubarstyti močiutės rankomis rinktomis mėlynėmis ir sodo vyšniomis. Pusryčiai, kurių skonis – dar vienas įrodymas, jog paprasčiausi dalykai yra skaniausi. Be puošnumo ir nudailinimo, virtinukai su lietuviškos vasaros skoniais ir kvapais. Ir lengvu cinamono prieskoniu. Pusryčiai dviems. Pusryčiai su meile. ~~~ ~ virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis ~ […]
Cukinijų žiedai Italijoje – vienas skaniausių vasaros delikatesų, turguose aptinkami nuo liepos iki vėlyvo rugsėjo. Maistui naudojami ir vyriški, ir moteriški žiedai, tačiau italai deda ranką prie širdies ir sako, jog skaniausi, traškiausi pavyksta būtent vyriški. Kaip atskirti žiedų lytį? Atrodytų, visai paprastai: vyriški žiedai auga ant stiebelio, moteriški vietoje stiebelio brandina vaisių. Lietuvos turguose […]
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri padėjo jiems išgyventi pasaulyje). Tačiau net taip sunkiai dirbantys žmonės […]
Mano žmogus kartais iš manęs juokiasi, sako, tu, matyt, esi didesnė pietietė už mane, jei jau tau patinka kaparėliai. Bet man jie tikrai patinka! Tie mažučiai žali kapario krūmo pumpurėliai, turintys netgi nuosavą šventę, švenčiamą kartą metuose Salinos saloje netoli Sicilijos ir sutraukiančią minias turistų iš viso pasaulio. Konservuoti vyno acto ir druskos tirpale, dėl […]
Vakar keliavau po Pietus. Mylimiausią tašką žemėlapyje, esantį už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, už Tatrų ir Alpių, už begalės upių ir ežerų, Pirėnuose, Apeninuose, Balkanuose. Nusileidau šalia Gibraltaro sąsiaurio ir keliavau aukštyn, link maurų pripėduotos ir flamenko žingsnelių nušokinėtos Sevilijos. Link nepažįstamosios Lisabonos ir elegantiškosios Tulūzos, senojo Marselio ir pramoninio Milano. Per gipiūriniais nėriniais […]