Cukinijų žiedai Italijoje – vienas skaniausių vasaros delikatesų, turguose aptinkami nuo liepos iki vėlyvo rugsėjo. Maistui naudojami ir vyriški, ir moteriški žiedai, tačiau italai deda ranką prie širdies ir sako, jog skaniausi, traškiausi pavyksta būtent vyriški. Kaip atskirti žiedų lytį? Atrodytų, visai paprastai: vyriški žiedai auga ant stiebelio, moteriški vietoje stiebelio brandina vaisių.
Lietuvos turguose neteko matyti parduodamų cukinijų žiedų. Jei taip ir būtų, abejoju, ar jie būtų labai populiarūs. Paprasčiausia jų užsiauginti žaliame lietuviškame sode – manieji būtent iš ten. Cukinijų žiedai turėtų būti naudojami švieži – ką tik nuskinti, antraip suvys ir kepami praras skonį. Beje, Italijoje jie (ypač vyriški) labai dideli, lietuviškuose soduose didesnių už moterišką sprindį matyti neteko.
Fiori di zucca gali būti ruošiami keliais būdais: pamirkyti skystokoje tešloje ir tiesiog išvirti kaip spurgos aliejuje arba prikimšti sūrio (ricotta, mozzarella ir pan.), žolelių, tuomet išvirti aliejuje ar ištroškinti pomidorų padaže. Dar vienas variantas – sudėti į vasarišką daržovių sriubą minestrone. Būdų daug, svarbiausia išsirinkti priimtiniausią (ar lengviausią :)
Užbėgdama receptui už akių pažadu, kad skonis labai geras. Ypač puikūs sūriu ir žolelėmis kimšti žiedai. Valgomi, kol dar karšti ir traškūs.
~~~
~ fiori di zucca fritti ~
5 cukinijų žiedai
1/2 stiklinės miltų
100 ml labai šalto alaus arba labai šalto gazuoto vandens
kiaušinis
čiobrelių šakelė
keli šaukštai ricotta sūrio
šaukštas smulkiai tarkuoto Parmegiano-Reggiano arba Džiugo
keli baziliko lapeliai
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
alyvuogių, rapsų ar daržovių aliejaus kepti
Cukinijų žiedus kruopščiai nuplauk iš vidaus ir išorės – prie jų labai limpa žemės bei maži voriukai; nuskabyk stiebelius.
Tešlai miltus sumaišyk su kiaušinio tryniu ir čiobrelio lapeliais, įmaišyk šaltą alų (gazuotą vandenį) ir žiupsnelį druskos pagal skonį.
Kiaušinio baltymą išplak iki purumo ir atsargiai įmaišyk į tešlą.
Įdarui sumaišyk abiejų rūšių sūrius ir smulkintus baziliko lapelius, paskanink druska ir pipirais. Mažu šaukšteliu (labai atsargiai – jie trapūs) ir pirštais prikimšk du cukinijų žiedus (tik du, nes norėjau išbandyti; be abejo, galima ir daugiau :)) ir švelniai suspausk žiedlapius, kad įdaras verdant neišbėgtų.
Nedideliame puodelyje įkaitink aliejų (nuo dugno maždaug kelis centimetrus – nereikia, kad žiedai kepami plaukiotų).
Žiedus, laikydamas už kotelio, pamirkyk tešloje ir virk aliejuje kaip spurgas, kiekvieną pusę maždaug po pusę minutės, kol dailiai pagels, pavartydamas šakute.
Išgriebk ir nusausink aliejaus perteklių popieriniu rankšluosčiu, apibarstyk druska.
Kaip minėjau, valgyk dar karštus ir traškius. Italai pataria su žiedais derinti Prosecco, galima dažyti į pesto padažą ar salsa iš pomidorų, cukinijų, pipirų, tačiau skaniausia, ypač pirmą sykį, ragauti ir pažinti gryną skonį.
O iš likusios tešlos iškepami nedideli blyneliai, aptepami likusia ricotta ir paslepiami ten pat, kur ir fiori di zucca :)
Buon appetito!
Pagal Olive magazine: Italian special, June 2010.
