Šventės ir vėl toli nuo namų – nežinau, ar prie to įmanoma įprasti. Velykos paplūdimy skamba žymiai pozityviau, ar ne? :) Juolab, kad čia savaitgalis pasitaikė toooks ilgas ir toooks vasariškas :) Išvakarėse apsisprendėm, ryte susimetėm kuklią atostogautojų mantą ir karštą bei tvankų didmiestį iškeitėm į pietus, į Braitoną, į pajūrį. Pasivaikščioti paplūdimiu, paragauti pajūrinės […]
ir vegetarams
Lietuviškoje blogosferoje akivaizdus štilis. Kažkas kremta mokslus, kažkas keliasi į išsvajotus ir išsapnuotus namus, kažkas ėmė gyventi dirbančio-suaugusio-žmogaus-gyvenimą, o kažkas galbūt atostogauja toli nuo namų, kompiuterių ir virtuvės. Aš taip pat rašau vis rečiau. Ir gaminu rečiau. Ir beveik nefotografuoju. Tiesiog. Dirbu, ilsiuosi, gyvenu pavasariu ir bandau atrasti save. Eilinį kartą, bet taip jau būna […]
ir vegetarams
Rytų pasitaiko visokių. Lietingų ir tamsių, nuo stogų varvant lašams į vis didėjančias balutes, o nuo permirkusių skėčių – už apykaklių. Vėsių ir vėjuotų, suveliančių plaukus ir priverčiančių tvirčiau įsisupti į megztinius ir užsisagstyti lietpalčius. Ramių ir tylių, kai namai tušti ir nebylūs, koridoriuje rikiuojasi vienišos šlepetės, ant viryklės pūškuoja arbatinukas, ant spintelės baltuoja puodelis […]
be miltų
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės – sulaikai kvapą – skamba trimitas. Pirmoji žaluma ir kvepianti […]
desertai
Labai pasiilgau. Ir labai myliu. ~~~ ~ sviestinės širdelės su braškių uogiene ~ 125 g minkšto sviesto 55 g rudojo cukraus (naudojau Muscovado šviesųjį) 180 g miltų 1-2 šaukštai pieno tirštos braškių uogienės (džemo) Dubenyje mediniu šaukštu išsuk sviestą su cukrumi. Suberk miltus, supilk šaukštą pieno, išmaišyk ir užminkyk tešlą. Jei ji atrodytų sausoka ir […]
ir vegetarams
Aš visad tikėjau, jog tinklaraštį rašau žymiai ilgiau. Na, bent jau metais. Atrodė, kad žodžiai, fotografija ir virtuvė pinte persipynė papildydami vienas kitą, o tai, kas mano lėkštėje tiek perkeltine, tiek mažumėlę ir tiesiogine reikšme tapo prieinama ir Tau, skaitytojau. Per tuos metus pakako laiko patikrinti seną tiesą – paprasčiausi dalykai yra skaniausi (geriausi, tobuliausi, […]