Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, […]
ir vegetarams
Apie nesaldžius prancūziškus (ir visai nesvarbu, kad jie buvo imti gaminti ne prancūzų, o jų kaimynų vokiečių – tiesiog Prancūziją labiau myliu, voilà) pyragus, arba quiche, turbūt nereikia pasakoti. Tobulai universalus patiekalas. Ir pietums, ir vakarienei, ir į gamtą, ir lauktuvių, ir į darbą. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Trapios tešlos dėžutė gali būti pripildoma […]
ir vegetarams
Įrašuose dažnai kalbu apie paprastumą. Apie mažus dalykus, priverčiančius pasaulį suktis. Ir apie kelis ingredientus, paverčiančius patiekalą skaniausiu. Dar dažnai užsimenu apie aistrą Italijai ir makaronams. Pasta, pesto, passion, na, žinot. Bet dar niekad nerašiau apie… grybus. Iki šiol atsimenu: vaikystė, Nida, ankstyvas ruduo, nedidukas miškelis, pilnas raudonviršių. Maža mergaitė ir šimtai (tada atrodė) didelių […]
desertai
Cantucci (kitaip – cantuccini arba biscotti di Prato) – itališkų biscotti rūšis, kilusi iš Prato miesto, esančio netoli Florencijos. Sausainėliai tradiciškai patiekiami su taure labai saldaus ir šalto Vin Santo ir valgomi mirkant į jį – patys vieni yra kietoki tarsi džiūvėsėliai; kitais kartais – puodeliu espresso ar cappuccino kaip žavus skanėstas. Jei saldumynų namuos […]
ir vegetarams
O žinot, ten, už Lamanšo, žmonės beveik nedėvi lietpalčių ir neryši languotų Burberry šalikų. Ten važinėja raudoniausi pasaulyje autobusai, kas antrame kieme auga ir vis dar žydi bei kvepia rožės, gyvena voverės, parduotuvės pilnos sūriai saldžių ginger biscuits ir skaniausių cheesecakes, tiesa, dar ir muffins, tiekos rūšių, kad nespėji dairytis ir rizikuoji palikti galvą tarp […]
gardžios dovanos
Namai tikrai kvepės. Kiek nostalgiškai, gal kiek egzotiškai, gal truputį rudeniškai, bet neabejotinai jaukiai. Kai už langų pravirksta lietūs, kai šilumos norisi ieškoti minkštose, rankomis megztose, kojinėse ir plačiuose megztiniuose, o rankas šildyti apglėbus karšto gėrimo puodelį, neprošal pasilepinti. Šiltu kokosų, sumišusiu su vanile ir cukrumi, kvapu iš virtuvės, kuris palengva, per keliolika minučių, pavirs […]