Nežinau, kas savaitgalį geriau: ar kai iš vakaro žinai, kad galėsi nors pusvalandžiu ilgiau pagulėti lovoje (nes su rutina atsiranda galimybė dalintis abiem, ir – taisyklė, kurią vis bandoma nuginčyti, – pirmenybę į poilsį bent vieną dieną turi tas, kuris visą savaitę dirbo namams ir vaikams), ar tai, kad pusryčius galima pasiruošti iš vakaro, o […]
be miltų
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj geriant vyną, juokiantis ir einant namo vis tyliau skambant miestui ir […]
desertai
Šis tortas mane gelbėjo ne kartą. Jis gal ir nėra 3 aukštų showstopperis, greičiau atvirkščiai, visai paprastas. Tobulumas slypi biskvite – jis nuostabus. Sodrus, drėgnas ir tirpstantis burnoje – žinau, kad žodžiai kaip iš reklamos, bet juk tiesa :) Viskas, ko prireiks, biskvitą perpjauti į 2 dalis ir pertepti kremu. Jį rinkitės tokį, kokį mėgstate […]
be miltų
Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai maži aštrūs akmenukai, regis, sulenda gilyn į odą. Bet, ei, […]
be miltų
Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]
desertai
Dešimtmetis žmogaus gyvenime – daug ar mažai? Kai per tą laiką išteki, pakeiti kelis darbus ir profesiją, jaukiniesi svetimą šalį, susilauki vaikų, pakeiti gyvenamąją vietą, prarandi žmones ir atsargiai prisileidi naujų, išleidi knygą ir prisidedi prie dar kelių, po daugelio baimės metų sėdi prie vairo (ir nesupranti, ko iki tol bijojai), iš romantikės virsti lengva […]