ir kita gyvenimo poezija + proza
Ir jie labai skanūs. Mano atradimas – ir visai lengvai pagaminamas. Nuo šių saldumynų keliaudamas po Provansą neišsisuksi. Na, bent jau Provanso Ekso miestelyje ir jo apylinkėse. Saldūs, iš džiovintų vaisių ir riešutų, baltutėliu glajumi. Ir nereikia jokių bandelių, torto gabalėlių ar saldainių. RECEPTAS CALISSONS […]
Metai jau beveik buvo. Ir jie buvo visokie – kaip ir priklauso. Ne visai ramūs – tiek jausmų, tiek darbo srityse. Irzlūs, jaudinantys, varantys iš proto, išmušantys iš vėžių, jaukūs, dangiški, karališki, skanūs… Buvo muzikos. Ir juoko. O, taip, daug juoko! Tylių prunkščiojimų ir garsių […]
Niekada nebuvau kavos žmogus. Atsimenu, paauglystėje teta, skeptiškai kilstelėjusi antakį, kai raukydavausi prieš jos puodelį, žadėdavo: įstosi studijuoti – tikrai tokia pavirsi. Nepavirtau. Nors buvo visaip. Ketvirtadalis šaukštelio kavos į karštą vandenį (nes visi nuo kažko pradeda), tirpi su pienu (ar kondensuotu), latė iš popierinio […]
Kartais įsiveliu į skanias avantiūras. Viena jų mane atsivijo dar nuo pernai rudens ir šį rudenį jau pasiekė knygynų lentynas. Mėgstat šokoladą? Tuomet šis įrašas – jums. Tiems, kuriems diena be šokolado plytelės – sugadinta diena; tiems, kuriems ruduo lygu puodelis karšto šokolado; tiems, kurie […]
Iš tiesų tai patys paprasčiausi (ir turbūt nekalčiausi, jei atsižvelgsime į kalorijas) ledai. Kartu ir labiausiai gaivinantys – juk karštą dieną vaisių sultis gardu gerti vienas, atvėsintas ledukais. O jei pamėgintumėt tas sultis sušaldyti? Beje, jeigu ledų formelių neturit, ledus gaminkite nedidelėse stiklinaitėse. O šeivamedžių […]
Kai audros už lango atspindi vidinę būseną, tai matyti ir virtuvėje. Mano vidinė drama šiandien labai šokoladinė. Šokoladas tikriausiai gimęs dramoms suteikti formą. Aistrai, nevilčiai, liūdesiui, prastai nuotaikai, galų gale – ilgesiui. Šiek tiek cukraus ir kofeino turbūt į naudą. Pyrago labui galiu pridurti, kad […]