ir kita gyvenimo poezija + proza
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, […]
Tiek skanumynų vienoje vietoje nesu mačiusi. Nuoširdžiai. Gal tik per TV arba sapnuose. Dar kulinarinėse knygose su gražiais paveikslėliais. Ir turbūt pirmą sykį nuoširdžiai šokinėjau nuo kojos ant kojos krykštaudama, jog Londonas – jėga! (krykštausiu dar labiau gyvai pamačius RHCP, juhū!) Į miestą pagaliau sugrįžo […]
Žinau, žinau, neįprastas tas uogienės derinys: kai darže auga rabarbarai, gervuogės dar tik ruošiasi žydėti, kai noksta gervuogės, rabarbarų niekur neberasi. Na, išskyrus šaldymo kamerą. Užtat apelsinų pilna kiaurus metus! Uogienė gimė ekspromtu – grįžusi namo, tikrinau šaldymo kameros turinį ir aptikau tiek visokio gėrio! […]
Aš labai mėgstu baklažanus. Labiau už labai, tiesą pasakius. Visaip paruoštus: nesaldžiuose pyraguose, prancūziškuose daržovių troškiniuose, bet labiausiai derančius su kvapniu pomidorų padažu ir sūriu sočiuose apkepuose. Juos valgom ir vasarą, tuos sočius daržovių apkepus su baklažanais. Kiaurus metus, tiesą sakant. Parmigiana – mano mėgstamiausias […]
Pesto – itališkos kilmės padažas. Kvapnus, sodraus skonio ir visai paprastai paruošiamas. Skanus ragauti net vienas pats – ir tikrai gardesnis už pirktinį. Šiaip jau pesto gaminamas su pinijomis, bet tąsyk, apibėgusi kelias Vilniaus parduotuves, neradau nei maišelio. Ir bazilikų ne pirmoje krautuvėje aptikau, nesezonas? […]
Ir vis dėlto tai stebuklinga. Sugrįžti. Apkabinti. Prisiminti ar iš naujo atrasti. Kokį tūkstantąjį kartą juoktis iš tų pačių istorijų. Net sapnai ramesni. Ir pasaulis tyliai murkia sau po nosim, o širdies krebždukai nutyla – visiems reikia atostogų. Permetu per petį kasą, pasikaišau sijoną ir […]
