šokoladinis pudingas
Kaip voverė rate.
Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas.
Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių –
ar pastebėjai? Ir vakarai kaskart sutrumpėja minute ar keliomis. Ir niekad nežinai, kuo čia kvepės kita diena: pavasariu, šen bei ten sužydus vyšnioms ir narcizams, rudeniu su lietumi ir balomis ar žiema. Vakar labiau žiema, nes šalo rankos ir it vyšnios stiklainyje raudo nosys. Sako, iš Lietuvos siuntinuke į Salą keliauja šalčių riekelė :)
Laukiam (arba ne), ruošiam pirštines, vilnones kojines (batus su kailiuku!) ir valgom pudingą. Sotų ir smarkiai
šokoladinį.
Nes puodelis pudingo – šilto, jei norisi šiek tiek šokoladinės šilumos tą snieguotą žiemos vakarą, ar atvėsusio, bet ne mažiau puikaus – labai geras dalykas. Beveik kaip puodelis ramunėlių arbatos su medumi prieš miegą ar kišenėje netikėtai rastas karamelinis saldainis, kai neišvengiamai norisi saldaus.
Su vaniliniais ledais arba šaukštu plaktos grietinėlės – beveik kaip karštas šokol
adas.
Kaloringas, bet kalorijos, sakė Inga, yra vitaminai, ypač gausūs mineralinės medžiagos, vardu Malonumas, veikiančios sveikatai naudingų hormonų, padedančių šypsotis ir džiaugtis gyvenimu, gamybą. Ir nesušalti :)
Juodąjį šokoladą gali keisti papildomu šaukštu kakavos arba naudoti pienišką ar net baltąjį šokoladą.
Vietoj kukurūzų krakmolo naudojau kukurūzų miltus. Manau, tiktų ir bulvių krakmolas.
Svarbiausias patarimas – nepamiršk pudingo maišyti. Maišyti ir maišyti ir maišyti ir maišyti. Nes tie gumuliukai, kurie praslysta, nėra tokie jau skanūs ir gadina visą šokoladinį malonumą.
Smagiausias dalykas, kad pudingas pagaminamas per kelias minutes, kai deserto norisi greitai, nors originaliame recepte ir buvo rašoma, kad jam sutirštėti prireiks keliolikos minučių.
Ir dar vienas smagumas – man patiko! Labai. Kad ir kokia būčiau nešokoladinė. Mano žmogus sakė, kad jam primena šokoladinius ledus – gal kažkiek, nes fain jį tiesiog laižyti nuo šaukšto :)
Skanių šokoladinių akimirkų!
Recipe in English
~ chocolate pudding ~
1 1/2 cup milk
100 g dark chocolate
2 tablespoons cornstarch
2 tablespoons cocoa powder
2 tablespoons sugar
14 g unsalted butter
1 tablespoon vanilla sugar
Bring the milk to boil in a saucepan. Mix together the cornstarch, cocoa powder and sugar. Once the milk begins to boil, turn the heat down and add the cocoa mixture. Whisk it continuously until it starts to thicken - it take about 2 minutes. Keep whisking and whisking until it looks pudding-y enough. Remove from the heat and add the butter, the vanilla sugar and mix to blend. Pour into a serving dish. To prevent a skin from forming, layer plastic wrap directly on top of the pudding. Refrigerate until cold or try it while it's still warm.
Enjoy!
Šaltinis: A Full Meassure Of Happiness
Anksčiau:
anonime – tokie jau tie studentai, stebuklai jų spintelėse, pasirodo, gyvena :))
Ot tas studentiškas gyvenimas: namie faktiškai nėra jokio maisto, bet produktai, reikalingi šiam pudingui, rasti visi! :)
Marta, dėkui.. Dabar – Nikon d90.
Labai labai šiltos ir išraiškingos nuotraukos. Norėčiau pasmalsauti, kokiu fotoaparatu naudojiesi? :)
Aš pati gyvenu Kembridže ir labai džiaugiuosi galimybe sutikti, kaip tu sakai, tikruosius „grynuosius” anglus, mandagius, gerbiančius (tikrai, nesumeluotai) kitus ir save, žinoma. Dėl to Londonas dabar toks „siautulingas miestas”, į kurį norisi sugrįžti, bet tik kaip turistui.
Jokiu būdu nesmerkiu ir nenuvertinu lietuvių, esam tokie, kokie esam, ir ne tik mūsų tauta…tikėkimės, mokysimės, tobulėsim, kultūringėsim :) juk taip norisi gerumo.
Laura, aš tai guodžiuos, kad pas mus tik šiaip šalta, o Lietuvoj visi minus dvim-penki :))
Tai jau tikrai tokiu oru tik saldžiu pudingu ir mėgautis kur nors šiltai susisupus. :)
Bitute, oo, variantai puikūs! Čili aitrumas tikrai tiktų, o ir apelsino žievelės – be jokių abejonių :)
aguona, plėvelės nuo vaikystėj negaliu pakęsti – nekokie prisiminimai iš karšto pieno su plėvele darželyje istorijų :)
Papasakokit apie Japoniją, bent jau savo bloge. Labai smalsu :)
Asta, ačiū, bet pati sau labai priekabi šįsyk. Nelimpa. Bet skanu! :)
Indre, aha, kvepia :) Namiškiai susirinko virtuvėj, sako, tai žinoma, kas gi daugiau, jei ne Jurgita šokoladą verda :))
Jurgita, čia žvilgsniai šypsenom maskuojami :)) Iš tikrųjų, vos iškėlęs koją iš lėktuvo pajauti, kad tikrai nesi Lietuvoj. Bet kartais, žinok, tie jų atsiprašymai tokie dirbtini…Taip, žodžiai ‘ačiū’ ir ‘atsiprašau’ mano žodyne labai dažni, bet užtenka piko metu pavažiuoti tube, kad suvoktum, jog oi, tikrai ne viskas auksas, kas auksu žiba :))
Mane labiausiai žavi senoji londoniečių karta. Ta, kuri kalba tobula britiška tarme – ak, kokia ji graži, plaukianti, o ne gromuliuojama vaikėzų gatvėj; ta išsilavinusių, nepriekaištingai mandagių žmonių karta – tokia, kurios nuoširdumu, šypsenom ir tais visais ‘dear’ norom nenorom patiki. Kita vertus, ir Lietuvoje tokių grynuolių – pilna. Per atostogas lankiausi Šv.Kotrynos bažnyčioj, koncerte. Fantastiška publika susirinko. Ir jaunimas, ir senimas, gražu gražu pažiūrėti ir paklausyti.
Kiekvienoj šaly visokių žmonių esama, aš lietuvių nenuvertinčiau – piktoki mes, bet mokomės. Ir šypsenų, ir atsiprašymų, ir gražių žodžių :)
Panašų ragavau kavinėje ir labai džiaugiuosi kad galėsiu išbandyti pasigaminti jį namuose! Ačiū.
O dar pridėsiu, kad kavinėje jis buvo pagardintas čili pipirais (džiovintais maltais) ir šiek tiek kokoso (drožlių turbūt). Galvoju kad kitas variantas galėtų būti su šiek tiek tarkuotos apelsino žievelės arba su tarkuotais cukatais. Arba truputis trinto griliažo… :)
Patariate pridengti pudingą, kad nesusidarytų „neskani plėvelė”, bet man, jei atvirai, ta pudingo „žievelė” ir yra skaniausia dalis… :> Nuo pat vaikystės.
Labai viliojantis receptas! Patiko, kad lengvas, ir lengvai randami ingredientai bet kurioje geografinėje platumoje (šiuo metu Japonijoje, kur europietiški sūriai etc. yra deficitas).
Sėdėjau darbe ir varvinau seilę… Gaila, kad per ekraną neužsiuodžia :)
Nerealaus gražumo ir skanumo nuotraukos :))
o, kaip nuostabu, kaip skanu… šokoladas – tikras gėris, kai lauke minus penkiolika laipsnių. Kaip aš pasiilgstu tų atsiprašymų, šypsenų, kad ir nenuoširdžių, netikrų, bet geriau jau šypsenų sulaukt, o ne priekaištų ir piktų žvilgsnių.
Pasiilgau jau Anglijos ir šypsenų… ir tokio tirpstančio šokolado.