greitasis vištienos čili sušalusiems
Malonu, kad gamini :)
~ greitasis vištienos čili ~
400 g vištienos filė
4 skiltelės česnako
1 1/4 stiklinės vištienos sultinio
skardinė (400 g) konservuotų pomidorų be odelių
2 aitriosios paprikos (čili; man pritrūko aštrumo – teko pridėti kajeno pipirų :)
vidutinis svogūnas
šaukštelis be kaupo maltos kalendros arba saujelė šviežios
1/4 stiklinės skrudintų žemės riešutų (naudojau mišinį: anakardžiai, migdolai, žemės riešutai ir kt.)
šaukštelis malto kumino
1/4 šaukštelio druskos (pagal skonį)
šviežiai maltų juodųjų pipirų
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
skardinė (200 g) raudonųjų pupelių
1. Dvi česnako skiltelės sutrink ir pakepink keptuvėje įkaitintame aliejuje kelias minutes.
2. Vištienos filė supjaustyk plonomis juostelėmis ir iškepk drauge su česnakais. Pagardink žiupsneliu druskos ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
3. Sultinį, pomidorus su visomis sultimis, kalendrą, kuminą, į kelias dalis perpjautą svogūną ir likusias dvi česnako skilteles, riešutus ir be sėklyčių bei smulkesniais gabalėliais supjaustytas aitriąsias paprikas trink maišytuvu inde aukštais kraštais kelias minutes, kol nebeliks daržovių gabalėlių.
4. Puode neprisvylančiu dugnu įkaitink aliejų, ugnį sumažink perpus, supilk būsimąjį troškinį ir pamaišydamas virk 5 minutes.
5. Įmaišyk vištieną ir pupeles be skysčio, puodą pridenk ir palik troškintis 10 minučių.
Puošk šviežia kalendra arba petražolėmis.
Skanu valgyti su šviežia šviesia duona arba su paprikomis troškintais ryžiais.
~~~
~~~
Skanaus!
Adaptuota iš Gourmet
Jis (chilli) toks truputį rytietiškas, nesistebėk :) Su kalendra dažnai derinu, puiki pora abu :)
Kai baigsi bulgarišką, pasidairyk lietuviškose parduotuvėse, tikrai yra sveriamo.
Ačiū, geros ir tau :)
turėtų būti geras chilli, būtinai pabandysiu! Nustebino jog įeina kuminas?? kaip tik turiu dar likusio iš po kelionės Bulgarijoje :)
Geros savaitės!
Gal dėl to, kad buvai stropi mokinukė :)
Negaliu sakyt, kad pati buvau padauža, vis dėlto man nesvetimas būdavo noras neit į mokyklą, vietoj jos geriau kieme dūkti, pamiegoti, paskaityti knygą.. :) Vaikiška visa tai, bet kartais save pagaunu galvojant, kad, et, mielai neičiau į darbą, pabėgčiau iš jo dienai kaip iš paskaitųųų.. Deja :)
Beje, ir pati gyvenau už kelių žingsnių nuo mokyklos :)
O manęs niekada niekas nuo mokyklos neatleido..
Vidurinėj gyvenau už trijų žingsnių nuo mokyklos, ėjau net esant minus trisdešimtčiai laipsnių, nesvarbu, kad pamokos nevyko ir visą dieną pralakstėm mokyklos kolidoriais ;-) O vėliau.. prisimenu kažkada kaip gimnazijoje visą pirmą pamoką praleidau tualete gramdydama vandeniui atsparų tušą, kuris, pasirodo, visai neatsparus šalčiui išterliojo veidą, o nuplaut negali :)) Ir vėl.. nebuvo nė minties neit.. Kaži kodėl? :)
Violeta, panašūs prisiminimai, matai :) Smagu labai būdavo, labai labai. Pamenu, sušlapdavom nuo iki, bet namo neidavom, pirštines apsidžiovindavom ant kurio nors namo laiptinėje buvusio radiatoriaus ir toliau į kiemą :))
Svarstau, kad, galbūt, kai pati turėsiu vaikų, iš naujo pamėgsiu šį metų laiką. Retas vaikas (bent jau tokių nepažinojau ir nepažįstu) kaip Eglė nekenčia sniego ir jo teikiamų malonumų ;)
Egle, siūlau išrast ir užpatentuot šildomą kostiumą :) Manau, tamptum milijoniere, aš tiksliai pirkčiau :)
ieva, aš tai nedepresuoju visai :) Tik man šaaaltaaa, va, kas blogiausia. Aš net vasarą su kojinėm miegu, tai pati supranti… :) Sniegas tai gražus dalykas. Ir rogėm mielai nuo kalno nuvažiuočiau :)
egidija, ohoho, ekstremaliai jūs ten :)) Išties vaikai į viską paprastai žiūri: įsipjauni – kokia bėda? Trauklapis ant piršto ir baigta. Kraujuoja nosis? Nieko tokio, tam sniego pilna :))
Ačiū.
Dėl skrandžio tau taip..? Na, nieko nepadarysi, tenka atsirinkti..
per tokius šalčius tiek dūkdami lauke įkaisdavom, kad iš nosies kraujas pradėdavo varvėti :D bet palaikai sniego gniūžtę ant nosies ir toliau varai :)
o čili tokia graži teisinga spalva… deja deja, anei pomidorų, anei aštrumynų man niu niu niu…
Tas barsukas… paršelis, o ne barsukas! Ir sugebėt reik šitiek miegot, kad pusei svieto depresiją įvaryt įsigudrintum!
Laikykis! Nepasiduok žiemai! ;)
Aš buvau netikęs vaikas. Nu man niekada žiemos malonumai nebuvo fun. Rimtai. Per sukastus dantis vaziuodavau šiltai apmūturiuota kai tevai visai dienai su draugų šeimom varydavo nuo kalniukų čiuožinėt. Bbrrrrrr…
maniškis mielai tampytų mane ir dabar po sniegynus, bet aš niekaip negaliu prisiversti. Nebent turėčiau elektra šildoma slidininko kostiumą :)
Taip taip taip, taip ir būdavo vaikystėje, visiškai taip :))) Ir tas radijas ir tas saldus miegas, kai nereikia į mokyklą, ir žinoma visa diena greitai būdavo suplanuojama visokiems žieminiams dalyvavimams kieme: rogutės, kalniukai, gniūžtės, karai, sniego namai, o tada visi šlapiir nuvargę visai vakarop sliūkinam namo, kur ant stalo garuoja karšta sriubytė, ne čili, bet vistiek…O dabar mes juk užaugom :) Labai fainas įrašas ir geras receptas :)