tiramisù. pavaišink mane gabalėliu rojaus

Tiramisù.

Klasikinis itališkas desertas, be kurio neįsivaizduojama nei viena šiuolaikinė itališkos virtuvės kulinarijos knyga, nors jo atsiradimo istorija, tiesa, nėra tokia sena – pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1983 m, o pyrago gamybos užuomazgų galima aptikti jau XVII a.

~~~

~~~

Viena tiramisù kilmės teorijų teigia, jog jį Trevise sukūrė restorano Le Beccherie konditerio krikštaduktė Francesca Valori, kurios mergautinė pavardė buvo Tiramisù. Kita sako, jog tiramisù šaknys – Toskanoje, kurioje gaminamas kitas daugmaž identiškas desertas – zuppa inglese (angliška sriuba, it.). Kuo čia dėta sriuba ir dar angliška, paklausit? Ogi niekuo. Zuppa inglese tėra paprastas pyragas, gaminamas iš damų pirštelių arba biskvito, išmirkyto likeryje ir padengto šokolado bei kiaušinių kremo sluoksniais.

Teko skaityti ir tokią istoriją, jog tiramisù pirmiausia pradėjo gaminti Italijos karių žmonos, kurios žinodamos, jog desertas pakankamai kaloringas ir sotus, tikėjosi, jog jis kariams suteiks energijos ir paruoš kovai.

~~~

~~~

Nepaisant visų teorijų, dėl deserto sudėties ginčų niekam nekyla: jis gaminamas iš savoiardi sausainių (kitaip žinomų damų pirštelių vardu), mascarpone sūrio, kiaušinių, stiprios kavos, cukraus, kakavos ir Marsalos vyno, brendžio arba likerio. Originaliame recepte, sakoma, nebuvo naudojamas alkoholis, nes desertas buvo skirtas… vaikams.

~~~

Manasis tiramisù – be žalių kiaušinių, kuriuos pakeičiau plakta grietinėle. Galbūt dėl šios priežasties ir galėtų būti vadinamas ne visai tikru tiramisù, tebūnie. Savoiardi kepiau pati (recepto ieškokite puslapio apačioje), vis dėlto ne prastesnis desertas pavyktų ir su pirktiniais, kurie nėra joks deficitas.

Tiramisù pagal duonos ir žaidimų. Skanaukit :)

~~~

~ tiramisù ~

5oo g mascarpone sūrio

truputis vanilės ekstrakto (nebūtina)

5 šaukštai Marsala vyno (galima keisti, tarkime, kavos skonio likeriu arba brendžiu) sūrio ir grietinėlės kremui ir papildomi 8 – mirkyti sausainiams (alkoholio normą pasirinkite remdamiesi savo skonio pojūčiais :)

maždaug 1 1/2 stiklinės stiprios kavos arba espresso, atšaldytos iki kambario temperatūros

250 ml 35 proc. grietinėlės

6 šaukštai cukraus pudros

20-25 savoiardi sausainiai

pusė plytelės juodojo šokolado (nebūtina)

kakavos miltelių

~~~

~~~

1. Mascarpone, vanilės ekstraktą, 5 šaukštus Marsala vyno ir šiek tiek mažiau nei 1/2 kavos supilk į indą ir išsuk plaktuvu iki purios masės.

2. Grietinėlę su cukraus pudra išplak iki standumo kitame inde.

3. Likusią kavą ir 8 šaukštus Marsalos sumaišyk dubenėlyje, kiekvieną biskvitą sekundei įmerk (jie labai greit pasigeria :) ir dėk į indą. Kartok tol, kol suguldysi vieną šalia kito tiek biskvitų vienu sluoksniu, kokio dydžio yra naudojamas indas.

4. Ant biskvitų sudėk pusę sūrio ir grietinėlės kremo, užtarkuok šiek tiek šokolado ir vėl sudėliok sluoksnį išmirkytų sausainių. Šiuos vėl užklok kremu.

5. Pridengtą nuo kvapų indą slėpk šaldytuve nakčiai arba bent jau trims valandoms. Išėmęs apibarstyk kakava ir šokolado drožlėmis.

~~~

~~~

 

Skanaus!

Rėmiausi Tramies’s kitchen receptu

Čia ieškokite savoiardi recepto

 

10 Comments

Add Yours
  1. 2
    duonosirzaidimu

    Tikrai sunku :) Tik valgydamas Tiramisu supranti, kas ta tikroji itališkoji dolce vita, ar ne :))

  2. 3
    E

    maniškis Tiramisu be galo panašios sudėties, tik vietoj grietinėlės dedu daugiau maskarponės. Velniškas skonis! Kartą su vyru vienu prisėdimu praktiškai visą dubenį „ištvarkėme“ :) Šiam desertui neįmanoma atsispirti…

  3. 4
    duonosirzaidimu

    Indre, jaja, gėris :) Tik to gėrio man kelių riekelių pakako, likęs iškeliavo su brangiuoju į darbą. Kolegos vyrai, sakė, mane įsimylėjo:))

    Egle, riebu. Nežinau, koks skonis būtų maišant su kiaušiniais, bet faktas, kad grietinėlė plius mascarpone – atominis duetas. Skaniai atominis, be jokios abejonės ;)
    Dėl istorijos – ačiū už papildymą, tarkim taip: manoji versija buvo sutrumpinta :))
    Į P.S. atsakau: ne, fotikas senasis. Tik apšvietimas tinkamas, jei tai turėjai omeny :)

    julyt, jep, ir aš savoiardžius vienus kapoju :) Su pienu labai man pats tas.

    egidija, dėkui :) Aš kiaušinių žalių: a) pati vengiu dėl įvairių ten nesveikų galbūt tūnančių dalykų, b) jei būčiau gaminus su jais, valgytojai būt nosis raukę :)

    Violeta, Asta, ačius :) Linkėjimai priimti :))

    Su įkvėpimais, matau, reikalas rimtas. Panos, reik skelbt tarptautinę paiešką ;)

  4. 5
    Asta

    Aš dar viena, kuri įkvėpimų stabilumu/pastovumu nelabai pasižymi, labai jau maniškiai mėgsta išeit pasivaikščiot. Ir kartais pamiršt, kurioj pusėj namai :) Šiaip ar taip, linkiu, kad taviškis kuo greičiau partapsėtų ar net paskuostų namo – pasiilgęs, nenustygstantis vietoje ir užliejantis savo energija, entuziazmu ir visu kuo, kas didžiai gerb. įkvėpimui būdinga.

    O tiramisu, tai… pritariu ir Eglei, ir Julei, kuri pritaria Eglei :D Pats pačiausias desertas, visur ir visada, tiesiog.. dangiški miglolai :)) Taviškis atrodo tiesiog fantastiškai-nuostabiai-tobulai, o dar nuotraukos tokios šiltai saulėtos, mmm…

  5. 6
    egidija

    aš irgi žalių kiaušinių bijotoja. bet gal ne tiek dėl ligų ten visokių, o skonis man jo žalio nu viau visada neskaniai jaučiasi.
    o čia kaip tik gerai tamsta sumastei tuos nevidonus pakeisti. reiks gaminti, o kas belieka.
    beje apie įžangas. mane jas irgi šiuo metu ‘knisa“ rašyti. tiesiog „šekit receptą :P ir nieko aš nežinau daugiau“.
    o šiaip tie supainioti tiramisu reikalai už gerą įžangą suėjo…

  6. 7
    Violeta

    Linkiu, kad įkvėpimas parpūstų atgal :)
    o jau mascarponės purumai..omg kaip gardžiai atrodo..kabinčiau šaukštu tiesiai iš formos :D

  7. 8
    julė

    kaip gražu gardu. pritarsiu Eglei – desertų dievas. tiesa, aš ir žalių kiaušinių nesibaidau, tik stropiai juos nuplaunu.
    ir dar. jis toks puikus — gaminau net bendrabutyje, tik savoiardi pirktiniai buvę. vadinasi, visur galima.
    psss, o mano šeima savoiardi vienus griaužia. o ir aš vieną kitą prie kavutės ar kakavos nusigriebiu – labai jie šaunūs, kokio nors gėrimo įmirkę.

    beje, manau, mudviejų abiejų įkvėpimai į kokią maljorką išskridę. išrausiau lagaminus, palovius, net už šaldytuvo ieškojau – tuščia.

  8. 9
    Eglė

    oooo taip!!! Tiramisu yra desertų dievas, kaip ten bebūtų.

    Apie istoriją… dar viena versija, cituoju save (oi, kaip gėda..) „Tiesa, tiramisù atsiradimo istorija – labai miglota ir neaiški. Patys italai dažnai susiginčija, kur ir kada pirmą kartą pradėtas ruošti šis gardėsis. Paskutinį ir svarų žodį ginčų istorijoje padėjo Fernando ir Tina Raris knyga „La Marca Gastromica“, kurioje jie nagrinėja kulinarinę Treviso miesto, Šiaurės Italijoje, istoriją. Autoriai pažymi, kad pirmą kartą tiramisù vardas ištartas apie 1971 metus Treviso mieste, kuomet neapsakomo skonio saldumyną paruošė šefas Giussepe Di Clemente. “ O knygose, tai jo tik 1983 m.

    Ir kaip su grietinėle? ne per riebus?? Kai turėsiu savo orkaitę irgi kepsiu savoiardžius. nu toooobulas tas tavo desertas.. ech :)

    P.S. naujas fotikas? :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *